Ji yra akivaizdžiai pavargusi, išsiblaškiusi, sutrikusi savo darbų liūne. Ji impulsyvi, greitai susinervina dėl nereikšmingo „taip“ ar „ne“. Gal ji choleriška, elgiasi ar kalba nepagarbiai, nevengia įžeisti. O gal ji tapo apatiška, dirba „autopilotu“, rodos, niekas jos nedžiugina. Trumpai tariant, regite kolegę, dėl kurios jums neramu. Norėtumėte padėti, bet nežinote, kaip, baiminatės, kad būsite ne taip suprasti, ją įskaudinsite. 

Portalas siūlo patarimų, kaip tinkamai ištiesti pagalbos ranką.

Pasirinkite priėjimo būdą

Venkite prisiimti gelbėtojo vaidmenį ir atlikite savąjį – kolegos. Jūs nesate nei gydytojas, nei psichologas, nei gerasis samarietis. Jūs – žmogus, kuris mato, jaučia, žino, kad kolegė išgyvena prastą periodą.

Šiuo atveju tinkamiausi klausimai, leidžiantys priartėti prie jos, būtų tokio stiliaus:

Ar tau kažkas nesiseka? Neatrodo, kad gerai laikytumeisi? Pastebėjau, kad nesi tokia, kaip įprasta. Ar tau viskas gerai? Ar aš galėčiau tau kažkuo padėti?

Šiame etape svarbiausia yra kolegai leisti suprasti, kad pastebėjote pokyčius, ir leisti žinoti, kad esate pasiruošęs ją išklausyti.

Pasiūlykite pakalbėti apie tai, kaip ji jaučiasi

Pagalba kolegei bus jau vien supratimas, kad ją išklausysite neteisdami, nors nereikšti asmeninės nuomonės tokiu atveju yra labai sunku. Psichologų patarimas – įsivaizduoti, kad įžengiate į gražų ir labai didelį sodą, kurio jūs nė kiek nepažįstate. Jei nenorite jame pasimesti, geriausia būtų sekti gidą. Išklausyti kolegą – tai lyg atrasti ir pažinti jo vidinį sodą. Taigi jūsų užduotis – išklausyti.

Venkite duoti patarimų

Kai žmogus pasitiki kitu, paprastai nori būti išgirstas ir išklausytas. Ištieskite kolegei ranką, atkiškite petį, jei reikia žmogiško supratimo ir atjautos, tačiau jei problema jums atrodo verta apsilankymo pas specialistą, venkite duoti tiesiog draugiškų patarimų, kurie gal ne tik nepadės jai išspręsti bėdų, bet ir pastūmės į dar gilesnes. Kuo subtiliau užsiminkite, kad jai geriausia būtų išklausyti kompetentingo žmogaus nuomonę.

Rūpinkitės ne tik kolegomis, bet ir savimi pačiais

Parodyti rūpestį šalia esančiu žmogumi – pagirtinas dalykas, jei tai nekenkia jūsų pačių sveikatai, neužgožia jūsų pačių poreikių ir nepažeidžia jūsų komforto zonos.

Pernelyg didelis rūpestis, įsijautimas į kitų problemas „gerąjį samarietį“ gali paversti „dramatizuojančiu gelbėtoju“, kuris, narpliodamas kitų gyvenimo negandas, pamiršta save. Galiausiai „geri norai“ gali privesti iki iliuzijų subliūškimo, konfliktų, nesantaikos.

Pasiūlykite sprendimo būdus

Palaikykite kolegę ne tiesiogiai pasiūlydami problemų sprendimo būdus, o nukreipdami ten, kur ji sulauks tinkamos pagalbos: pas gydytoją, psichologą, advokatą, į sporto klubą ir pan. Padėkite pasirūpinti reikiamais kontaktais.

Išvados

Padėti kolegei, turinčiai sunkumų, nėra paprasta. Svarbiausia – išvengti psichologinių žaidimų pinklių ir netapti jos gelbėtoju. Bet prieš padėdami atsakykite sau į klausimus:

Ar kolegė man davė suprasti, kad jai reikia pagalbos?

Ar aš turiu pakankamai kompetencijos, atsakomybės, būdų jai pagelbėti?

Ar kolega neužmes savo atsakomybės ant mano pečių?

Ar aš tikrai noriu padėti?

Kodėl aš noriu padėti?