Iki šiol Lietuvoje galiojusi tvarka pažeidė žmogaus teisės, tačiau dabar sulaikytam asmeniu bus daug lengviau gauti advokato pagalbą, LRT RADIJUI sako Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Anot jo, tai svarbu, nes Lietuvoje suimtas asmuo neretai tapatinamas su nusikaltėliu.

– Kaip žmonės dabar galės gauti advokatą? Kas pakeista?

– Senojoje tvarkoje, kuri galiojo, buvo numatyta, kad suimto asmens advokatas turi teisę ateiti į laikiną sulaikymo vietą, tik gavęs teismo arba tyrėjo leidimą, dokumentą. Ši tvarka akivaizdžiai pažeidė tiek Europos Žmogaus teisių konvenciją, tiek Europos Sąjungos (ES) direktyvas, ES pagrindinių teisių chartiją ir t. t. Todėl nuo  dabar panaikintas reikalavimas gauti leidimą. Pagrindinė problema su leidimo ar sutikimo dokumentu yra ta, kad paprastai, jeigu žmogus būdavo sulaikomas anksti ryte arba penktadienį, nelabai kas skubėdavo išduoti leidimą. Asmuo išbūdavo laikino sulaikymo įstaigoje be advokato vieną ir daugiau parų.

– Kiek nukenčia asmuo, kuris tiek laiko neturi advokato?

– Pabuvimas laikino sulaikymo įstaigoje iki teismo yra labai didžiulis psichologinis smūgis žmogui. Todėl visų pirma advokatas kartais suteikia ne tiek teisinę pagalbą, kiek nuramina asmenį, pasakydamas – aš esu čia ir esu tas, kuris privalo tave ginti, tai numatyta įstatymu Europos Žmogaus teisių konvencijoje. Jis gali pradėti dėlioti gynybos priemones. Priešingu atveju, sulaikymas neretai veikia kaip psichologinis spaudimas asmeniui. Jis gali padaryti įvairių neprotingų sprendimų.

– Ko nuo šiol pakaks, gynėjams susitinkant su suimtuoju? Kad jį pakviečia? Tuomet nereikia pranešti nei prokurorui, nei kam nors kitam?

– Iš esmės užtenka, kad advokatas pateiktų savo advokato pažymėjimą arba orderį bei asmens tapatybės dokumentą. Advokatas, prieš atvykdamas pas laikinai sulaikytąjį, sudaro sutartį. Su tuo asmeniu sudaryti sutarties neįmanoma, nes jis sėdi laikino sulaikymo įstaigoje, todėl sutartis sudaroma su giminaičiu, asmenimis, kurie turi teisę pavesti advokatui vesti bylą. Jis gali ateiti išsirašęs orderį su sutartimi jau į pačią sulaikymo įstaigą, kad pasirašytų įtariamasis sulaikytasis asmuo.

Advokatūra aštriai reagavo į šią problemą, nes Lietuvoje laikinai sulaikomas asmuo neretai tapatinamas su nusikaltusiuoju. Toks asmuo tėra įtariamasis. Nenoriu linkėti, bet yra buvę nemažai atvejų, kai po sulaikymo asmenis paleidžia ir byla net nepasiekia teismo. Žmogus pabūna laikino sulaikymo įstaigoje, todėl į tokius asmenis turime žiūrėti kaip į paprastus piliečius, pas kuriuos apsilankė teisėsaugos institucijos ir įvyko laikinas sulaikymas, nes teisėsaugos institucija manė, kad taip būtina atlikti. Tokioje situacijoje būtinas advokato nuraminimas.

Gilinantis į problematiką, Lietuvoje laikinas sulaikymas teismo sprendimu taikomas labai dažnai. Pagal statistiką, Lietuvoje teismai tenkina net 95 proc. prokurorų prašymų skirti suėmimą iki teismo. Į tai atkreipia dėmesį ir Lietuvos Respublikos prezidentė, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Mūsų Seimas netgi priėmė pataisą, suteikiančią teisę ir įpareigojančią teisėją detaliau, atidžiau žiūrėti, ar tikrai asmenį būtina sulaikyti iki teismo.

– Ar ši tvarka galios ir privatiems, ir valstybiniams advokatams?

– Patikslinsiu: nėra nei valstybinių, nei nevalstybinių advokatų. Tiesiog yra advokatai, kurie teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir yra advokatai, kurie jos neteikia, bet visi jie yra advokatai. Ši tvarka galios visiems advokatams.