Gyventojų poreikis skolintis nedideles pinigų sumas mėnesiui ar keliems mažėja jau keturis ketvirčius iš eilės. Per metus išduotų smulkių vartojimo kreditų (iki 290 eurų) sumažėjo beveik penktadaliu. Tokias tendencijas lėmė pastaraisiais metais vien tik į smulkiųjų kreditų ribojimą sutelktas reguliuotojų dėmesys, skelbia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Asociacijai priklausančios įmonės antrą šių metų ketvirtį suteikė 116 tūkst. smulkių kreditų – 18 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Be to, ženkliai mažėjo gyventojų įsiskolinimai kreditų bendrovėms. Bendra paimtų smulkių kreditų suma šių metų birželio pabaigoje smuko 15 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o gyventojų, kuriems kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas, įsiskolinimai krito net ketvirtadaliu. Klientų, su kuriais sutartys buvo nutrauktos, sumažėjo pusiau.

„Nors kreditų biuro duomenimis bendras šalies gyventojų įsiskolinimas per metus padidėjo, gyventojų skolas augino ne smulkieji kreditai. Atvirkščiai – jau metus stebime smulkiųjų vartojimo kreditų paklausos mažėjimą. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad dėl taikomų bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) apribojimų ir vadinamosios „40 proc. taisyklės“ gyventojams yra lengviau gauti didesnį kreditą ilgesniam laikotarpiui. Tokio kredito procentinės palūkanos visuomet bus mažesnės, tačiau gyventojas sumokės didesnę galutinę kainą. Tai akivaizdžiausia dabartinio reguliavimo spraga, tačiau reguliuotojai vėl lipa ant to paties grėblio“, – sako LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.

Seime sudaryta darbo grupė vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti birželį įregistravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis numatyta dar labiau mažinti BVKKMN, metines palūkanas apribojant iki 75 proc. Kitos išlaidos (išskyrus palūkanas), kurios privalo būti įtrauktos į bendrą vartojimo kredito kainą, negalės viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos per dieną.

Gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir apsigalvoję, galės jį grąžinti per dvi dienas nemokėdami palūkanų ir jokių kitų mokesčių. Be to, pinigai nebus išmokami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto. Norintieji, kad kreditai jiems nebūtų teikiami, galės pateikti prašymą įrašyti juos į registrą asmenų, su kuriais nebus galima sudaryti kredito sutarčių. Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kreditai negali būti teikiami nepilnamečiams ir jiems reklamuojami. Taip pat siūloma uždrausti kreditus teikti neveiksniems asmenims, tikrinti kreditingumą papildomose duomenų bazėse.

„Jeigu toks projektas bus priimtas, 100 eurų kredito administravimo mėnesiui kaina bus 1 euras, o mėnesinės palūkanos – 6 eurai, tai vos padengia veiklos sąnaudas. Dėl „nusiraminimo“ laikotarpio verslas patirs papildomų išlaidų, nes prieš sudarydamos sutartį įmonės visuomet tikrina kliento kreditingumą, o vartotojui atsisakius paslaugos  išlaidų niekas nekompensuos. LSVKA įmonės klientų kreditingumą tikrina visada ir tai sudaro didžiąją smulkiųjų vartojimo kreditų išdavimo sąnaudų dalį“, – teigia L. Valickas.

L. Valicko teigimu, LSVKA priklausančios įmonės sėkmingai sprendžia opiausias smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos problemas, vertina kiekvieno kliento kreditingumą, o didelė konkurencija rinkoje nuosekliai „pjauna“ kreditų palūkanas. LSVKA duomenimis, jaunų iki 25 metų amžiaus smulkių kreditų gavėjų skaičius per metus krito penktadaliu, sumažėjo bendra klientų pradelstų mokėjimų suma. Kreditai per metus vidutiniškai „atpigo“ 10 proc.