Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių.

Naujausias iš tokių incidentų įvyko sausio pabaigoje, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Tebesitęsiant incidentams, K. Budrys anksčiau ragino NATO stiprinti patruliavimą, o Europos Sąjunga – taikyti atsako priemones.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių minėtus incidentus vienareikšmiškai priskirti Rusijai, pagrįstų abejonių kelia „pats sutapimas laiko požiūriu, kad per vienerius pastaruosius metus mes turime tiek daug incidentų ir jų daugėja“.

Jis taip pat viliasi, jog NATO, Šiaurės šalių veiksmai Baltijos jūroje atgrasys nuo bandymų gadinti povandeninę infrastruktūrą.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Apsaugos operacijai Lietuva skyrė Karo laivų flotilės priešmininį ir patrulinį laivus.

Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai, jos tikslas – apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, itin svarbią Baltijos jūros regiono valstybių ekonominei gerovei.