Daliai vilniečių svajonė įsigyti nuosavą būstą kasmet vis tolsta. Pradinio įnašo susitaupymas gali užtrukti net kelis dešimtmečius.

„Matematiškai vertinant, jei pirkėjas kas mėnesį atsidėtų 10 proc. savo vidutinių pajamų, vidutinio būsto įnašui reikėtų taupyti apie 20 metų“, – teigė „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus.

Kaune ir Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali sau leisti 80 kv. m būstą, tačiau Vilniuje – vos 50 kv. m.

Jei būsto reikia didesnei šeimai, pavyzdžiui, keturių ar daugiau asmenų, kelių kambarių butas Vilniuje tampa labai brangus – kvadratinio metro kaina naujos statybos įrengtame bute siekia mažiausiai 4 tūkst. eurų“, – aiškino A. Čiagus.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje yra apie 15 tūkst. būstų, kuriuose nenaudojama elektros energija – tai reiškia, jog jie yra laisvi.

Tikėtis kainų kritimo jau neverta.

„Blogiausia situacija yra tada, kai būstas perkamas tikintis, kad jo kaina tiesiog pakils, ir bus galima parduoti brangiau. Tokiu būdu formuojamas nekilnojamojo turto kainų burbulas“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.

Kiti, priešingai, atideda būsto įsigijimą tikėdamiesi kainų mažėjimo.

„Tikėtis kainų kritimo jau neverta. 2023 metais antrinė rinka brango apie 8 proc., o šiais metais, iki lapkričio mėnesio, kainos išaugo dar 6 proc. Tie, kurie laukė kainų kritimo, iš esmės prarado nemažas sumas pinigų“, – tikino A. Čiagus.

„Buvo nekilnojamojo turto segmentų, kur būstas šiek tiek pigo, tačiau kur kas mažiau nei stebėta Vakarų valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šiaurės šalyse buvo užfiksuotas reikšmingesnis kainų mažėjimas“, – sakė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pagalbos ranką gyventojams ištiesti žada valdžia. Socialdemokratai jau svarsto reformas, kurios palengvintų būsto įsigijimo sąlygas. Teigiama, kad būstas taps įperkamesnis, sukūrus specialų būsto fondą.

„Planuojami paramos mechanizmai ne tik pradiniam įnašui, bet ir įmokų mokėjimui. Kalbama ne tik apie socialinį būstą, bet ir apie municipalinį būstą, orientuotą į vidurinę klasę su galimybe jį išsipirkti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Rugienė.

Tačiau ekonomistai aiškina, kad, jei toks žingsnis nebus gerai apskaičiuotas, poveikis gali būti priešingas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Reikia turėti išsamių žinių ir labai atsargiai bei laiku planuoti tam tikras intervencijas, nes jos gali sukelti ilgalaikių rizikų arba net nepasiekti pirminio tikslo – pagerinti būsto įperkamumą“, – akcentavo I. Genytė-Pikčienė.

„Mums nereikia sukurti ir nesinori tikėtis tokios paklausos, kuri lemtų kainų šuolį dviženkliu tempu. Tokia situacija nėra tvari“, – sakė G. Šimkus.

Vietoj to, vėl siūloma grįžti prie nekilnojamojo turto mokesčio svarstymo, kurio ankstesnei valdžiai nepavyko įvesti.

Vis dėlto statytojai neslepia, kad antroji 2024 metų pusė leido lengviau atsikvėpti.

„Nuo vasaros vidurio pradėjo gerėti pardavimų rodikliai, o metų pabaigoje jaučiamas didesnis aktyvumas“, – dalijosi A. Čiagus.

Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduota beveik 3 tūkst. 200 butų – tai aukščiausias mėnesio rezultatas per pastaruosius trejus metus, nors kainos ir toliau kyla.

Būsto įperkamumas didės dėl augančių atlyginimų, mažos infliacijos, žemesnių palūkanų normų ir gerėjančių paskolų refinansavimo galimybių. Tačiau didėjant paklausai, kainos taip pat kils.

„Natūralu, kad, kai paklausa auga, o pasiūla yra ribota, kainoms mažėti erdvės nėra“, – teigė  I. Genytė-Pikčienė.

Brangsta ne tik naujos, bet ir senos statybos būstai. Kalbant apie tipinį dviejų kambarių butą gyvenamajame rajone, šiuo metu Vilniuje toks kainuoja apie 100 tūkst. eurų, o Kaune ir Klaipėdoje – apie 75 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenimis, per pirmus devynis 2024 metų mėnesius naujai išduotų paskolų suma, palyginus su ankstesniais metais, išaugo kiek daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 1,77 mlrd. eurų.