„Aš manyčiau, kad iš tiesų užsienio politikoje – kokia bebūtų koalicija – mes turėtume užtikrinti tęstinumą to Lietuvos užsienio politikos kurso, kurį mes esam pasirinkę. Ir, kita vertus, siekti, kad būtų kuo mažiau skirtingų nuomonių. Kad to pasiektume, mes, Užsienio reikalų komitetas, esame nusprendę ir esame pasirengę svarstyti rezoliuciją, pareiškimą ar dokumentą – žiūrėsime, kaip jį suformuluosime – dėl užsienio politikos tęstinumo“, – Eltai teigė R. Motuzas.

Anot politiko, Seimui ketinamo teikti dokumento projektas jau yra paruoštas. Daugiausiai dėmesio jame – Rusijos karui Ukrainoje bei įvykiams Sakartvele.

„Kol kas svarbiausias klausimas ir toliau, be jokios abejonės, išliks Ukraina. Mes žinome, kad situacija yra pakankamai sudėtinga“, – pažymėjo jis, akcentuodamas, jog papildomų nežinomųjų kyla dėl į valdžią ateinančio išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Anot URK pirmininko, Lietuvos pozicija Sakartvelo atžvilgiu taip pat reikalauja tęstinumo. Nors, socialdemokrato teigimu, ne paslaptis, jog ir Europos Sąjungoje, ir Baltijos šalių gretose trūksta vieningo požiūrio į Tbilisį, R. Motuzas įsitikinęs, jog privalu parodyti, jog Vakarai nenusisuka nuo kartvelų visuomenės.

„Turime žvelgti plačiau, kad visuomenė nesuprastų, kad Europos Sąjungos šalys – ypač tokios kaip Lietuva, kuri yra praėjusi panašų kelią – nenusigręžia. Mes šalį palaikome“, – dėstė politikas.

Be to, URK pirmininkas svarsto, jog pastaroji rezoliucija galėtų išgryninti ir Seimo poziciją Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu.

Rezoliucija – tam tikras saugiklis dėl kilusių nesutarimų koalicijos viduje

R. Motuzas pripažįsta – svarstymai kokiu nors dokumentu sustiprinti įsipareigojimus užsienio politikos srityje yra susiję ir su Seime kilusiu ažiotažu, kai įstrigo rezoliucijos, smerkiančios Sakartvelo valdžios veiksmus, priėmimas.

Gruodžio pradžioje Seimui teiktame pirminiame rezoliucijos projekte siūlyta nepripažinti Sakartvele įvykusių parlamento rinkimų. Tačiau tokioms formuluotėms ir rezoliucijai skepsio negailėjo dalis parlamento „aušriečių“. Galiausiai rezoliucijos svarstymas išvis buvo nukeltas, o patvirtintame dokumente liko švelnesnė pozicija – parlamento rinkimai, Seimo vertinimu, neatitiko demokratijoms keliamų tarptautinių standartų.

„Tai yra susiję ir su tuo, kas jūs minite – ir dėl Sakartvelo, ir panašiai. Iš tikrųjų, kad šioje kadencijoje mes dirbtume vieningai, nes iššūkių yra labai daug“, – klausiamas apie mėnesio pradžioje diskusijas įžiebusį rezoliucijos priėmimą sakė URK vadovas.

„Be abejo, kad tai yra tam tikra prasme ir saugiklis“, – patvirtino jis, pasiteiravus, ar tokiu dokumentu siekiama užtikrinti, jog centro-kairės koalicijos gretose būtų kaip įmanoma daugiau vieningo požiūrio į užsienio politiką.

ELTA primena, kad lapkričio pradžioje trys politinės jėgos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), politinė partija „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – pasirašė sutartį ir pradėjo darbą naujojoje centro-kairės valdančiojoje koalicijoje.

Tiesa, Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė kritikos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – naująją koaliciją dėl „Nemuno aušros“ pirmininko antisemitinių pareiškimų kritikavo ir Lenkijos, Vokietijos bei JAV politikai.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida ir patikino netvirtinsiąs partinių „aušriečių“ kandidatų į ministrus.