„Trys iš jų yra Lietuvos teritorijoje: dvi pilys – Žvelgaičių ir Raktės – buvo pačioje Žagarėje, Sidabrės pilis – netoli Joniškio. Dvi pilys jau dabartinės Latvijos teritorijoje: Tervetės ir Duobelės pilys“, – šnekėjo Žagarės regioninio parko lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.

Visoms pilims reikėjo iškepti 45 bokštus ir daugiau nei pusantro šimto sienų, kurias vėliau projekto autorės sulipdė.

O kaip pilys be didingų miškų ir gausybės medžių – jų šiemet rekordiškai daug.

LNK stop kadras

„Šiais metais ypatingą dėmesį skyrėme ir aplinkos detalėms, tad iškepėme apie pusantro tūkstančio medžių. Taip pat, atvykę čia į parodą, pamatysite gyvenvietes, kuriose rasite 120 namukų, 15 laužų ir 320 įsikūrusių žmonių“, – kalbėjo Žagarės regioninio parko gamtos mokyklos specialistė Greta Makaveckienė.

Tik šį kartą meduolių pasaką kepė ne vien Žagarės bendruomenės nariai ar įstaigos, bet ir regioninio parko lankytojai. Net du mėnesius čia vyko sausainių kepimo edukacijos, per kurias sukurta didžioji dalis meduolinių medelių. Tad sunku suskaičiuoti, kiek žmonių prisilietė prie šio projekto.

Vadovavomės istorikų medžiaga, iliustracijomis, piešiniais, kad vaizdas būtų kiek įmanoma panašus į tą medžiagą.

„Dairantis po parodą galima pamatyti, kaip skiriasi – kur dekoravo gal penkių metų vaikutis, kuris kepė tą medį, ir kur galbūt jau įgudęs žmogus, darantis tai nebe pirmą kartą. Kai kur net galima pamatyti pažymėtus medžius su užrašytais vardais, nes jie nori sugrįžę susirasti savo medį“, – pasakojo M. Bielskienė.

Bokštams, sienoms, nameliams ir augalams prireikė tikrai daug ingredientų ir tešlos. Vien pilims iškepta 7 tūkst. detalių, kurioms sunaudota 130 kilogramų imbierinės tešlos. Reikėjo savaitės vien šiems statiniams sulipdyti ir sudėlioti, o visas pasiruošimas truko net kelis mėnesius. Tad reikalų būta rimtų.

„Aišku, iššūkis buvo nemenkas, nes nuotraukų ar kažko iš to laiko mes neturime. Vadovavomės istorikų medžiaga, iliustracijomis, piešiniais, kad vaizdas būtų kiek įmanoma panašus į tą medžiagą“, – nurodė Žagarės regioninio parko lankytojų centro administratorė.

„Didžiausias iššūkis – sujungti tas detales į vieną visumą. Kadangi lydome cukrų, gaunasi tokia kaip karamelė. Asmeniškai susidūriau su iššūkiais – tris kartus teko nusiplikyti pirštus“, – teigė G. Makaveckienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Imbieriniai sausainiai į regioninį Žagarės parką pritraukia lankytojų, tad taip pavyksta žmonių prisivilioti visą sezoną. Esą kitaip parkais domimasi tik atšilus orams.

„Tokį tikslą šiemet turėjome ir tikimės, kad jis pasiteisins: kad iš didmiesčių atvažiuotų čia, vengiant prekybos centrų ar kitų įprastų dalykų, ramiai pabūtų, pasigrožėtų Žagare, meduoliais“, – kalbėjo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Mindaugas Balčiūnas.

Meduolines XIII amžiuje piliakalnių papėdėse buvusias gyvenvietes Žagarės regioninio parko lankytojų centre galima apžiūrėti iki sausio pabaigos. Tai jau ketvirtoji imbierinių sausainių pasaka, kuri kasmet perteikia vis kitokią Žagarę.