Jie atlieka darbą, kurį turėtų atlikti karvutės ir avys. Kadangi gyvulių mieste nebeliko, pievas kasmet šienauja žmonės, kad retieji augalai neliktų tik Raudonosios knygos puslapiuose.

Pievų gyventojai

Ganomos arba šienaujamos pievos neapauga krūmais ir medžiais. Taip „prižiūrimoje“ pievoje namus suranda ar bent jau joje apsilanko įvairūs gyvūnai: žiogai, bitės, drugiai, vorai, sraigės, driežai, pelėnai, ežiai, kiškiai, stirnos, lapės, barsukai...

ASTD Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Gerardas Paškevičius sako, kad karštomis vasaros dienomis Palemono pievos pakraščiuose buvo galima pastebėti įspūdingus vapsvavorius ir jų voratinklių pinkles, o ryškiaspalvis voras tik ir laukia, kada į jas netyčiomis įšoks koks žioplesnis skėriukas.

Kova: pievos pakraščiuose buvo galima pastebėti įspūdingus vapsvavorius ir jų voratinklių pinkles. E. Makricko nuotr.

„Pasidairius pievos dalyje, kurioje žolė nėra per aukšta, greičiausiai pavyktų pastebėti gyvavedžius driežus, kurie, vos išgirdę žmogaus žingsnius, spruks į aukštesnių augalų priedangą“, – sako ekologas.

Pakėlus akis į dangų gali pavykti pastebėti virš pievos sklandantį ir pievoje sau aukos besidairantį suopį, o jeigu labai pasiseks, gal ir tikrą Kauno marių regioninio parko vertybę – juodąjį peslį.

Putpelės, kurapkos ir griežlės taip pat tipinės pievų gyventojos, bet jos apsistoja tik tuo atveju, jeigu nėra dažnai trikdomos, nes tai jautrūs paukščiai, kurie, pajutę, kad yra dažnai pastebimi, traukiasi į nuošalesnes vietas.

Naktinis gyvenimas

Anot G. Paškevičiaus, naktimis gyvenimas pievoje pasikeičia. Čia pradeda rinktis įvairūs grobuonys: lapės, barsukai, ežiai, šeškai, kurie stengiasi išlikti nepastebėti ir, pasikliaudami savo drėgnomis nosimis, užuodžia ėdesį ir jį susiranda.

Kasmet, siekdami išsaugoti retų augalų rūšis ir jų augimvietes, Palemono pievose šienaujame ir šaliname krūmų atžalas 9,25 ha plote.

Ežiams pakaks pievoje po varlę pasigauti, barsukai gali pasisotinti išsirausę grambuolio lervų, o lapėms tenka paplušėti labiausiai, nes jų medžiojami gyvūnai, tokie kaip kiškiai ar pelėnai, yra sumanūs ir vikrūs.

„Po nakties išgyvenimo žaidynių Palemono pievose vėl prasideda rytas, tada rasota žole puotauja stirnos, kurios, dienai labiau prašvitus, pasitrauks į krūmynus, vis intensyviau girdisi žiogų ir skėriukų čirškimas, spalvoti drugiai, tokie kaip auksinukai, citrinukai, perlinukai ir net įspūdingo dydžio machaonai, savo spalvomis tarsi bando konkuruoti su įvairiaspalviais pievų augalų žiedais...“, – sako ekologas.

Auga reti augalai

Palemono pievos saugomos kaip „Natura 2000“ teritorija. Čia ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), nes yra melvenynų, tarpsta stepinių pievų, griovų ir šlaitų miškų buveinės. Visas šias bendrijas sudaro ypatingi augalai. Melvenynuose auga viksvinės žolės melvenės, kurių kultūrinių giminaičių ne vienas kaunietis turi savo darželyje, stepinėse pievose gausu čiobrelių, veronikų, dirvuolių. Griovų ir šlaitų miškuose tarpsta turtingos klevų, guobų, liepų ir kitų medžių bendrijos.

Palemono pievose vis dar galima pamatyti žydinčius tokius retus augalus, kaip mėlynieji gencijonai ir lietuviškomis orchidėjomis vadinami gegužraibinių šeimos atstovai.

Natūralios buveinės susiformuoja per daugybę metų. Pavyzdžiui, pievai gali prireikti mažiausiai dvidešimties metų, o kartais net ir per tiek laiko neįsigali buveinei būdingi augalai.

Palemono pievos išliko, nes jos nuolatos šienaujamos. Deja, tuo užsiima nebe ūkininkai, o Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kauno marių regioninio parko darbuotojai.

„Kasmet, siekdami išsaugoti retų augalų rūšis ir jų augimvietes, Palemono pievose šienaujame ir šaliname krūmų atžalas 9,25 ha plote, – sako Kauno marių regioninio parko grupės patarėja Nijolė Eidukaitienė. – Šis darbas ne tik sunkus, bet ir reikalauja lėšų. Kartais prižiūrėti ir tvarkyti buveines mums padeda savanoriai, kartais – kolegos su savo technika.“

Šieną reikia išvežti, kitaip pievose ilgainiui susidaręs storas mulčo sluoksnis ims trukdyti pro jį prasiskverbti jauniems augalams, todėl jautresnės rūšys gali išnykti.

Vieta: retasis mėlynasis palemonas aptinkamas Palemono pievose. E. Makricko nuotr.

Iš šiais metais visa nupjauta biomasė buvo išvežta.

Neprižiūrimos pievos sunyksta, apauga sumedėjusia augmenija, tada pamatyti botanines retenybes bus galima tik Raudonosios knygos puslapiuose. Tam, kad taip neatsitiktų – pievas būtina šienauti tinkamu laiku, – augalai turi išbarstyti sėklas.

Kada jie subrandins ir išbarstys sėklas, priklauso nuo drėgmės ir šilumos kiekio. Kiekvienais metais jis vis kitoks, tačiau dažniausiai sėklos jau būna subrendusios liepos pradžioje, tad pievas specialistai stengiasi nušienauti rugpjūčio mėnesį. Vėlyvas šienavimas, jei šienaujama tik kartą per metus, pievų augalų rūšių sudėčiai taip pat negerai.

„Ganomos arba šienaujamos pievos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir žmonių gyvenime – jose prieglobstį randa daugybė įdomiausių gyvūnų ir augalų, todėl turime jas išsaugoti“, – sako G. Paškevičius.

Istorinis palikimas

Palemono pievos svarbios ne tik gamtininkams. Čia yra ir gynybinių įtvirtinimų archeologinis draustinis – saugomas net 35 ha ploto gynybinių įtvirtinimų kompleksas.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą forto teritorija buvo apjuosta gynybinių konstrukcijų ir apkasų grandine. Įrengti betoniniai statiniai su įvairaus dydžio stebėjimo postais, slėptuvėmis ir šaudymo lizdais. Yra išlikę apie 30 statinių.

Šalia stūkso Vieškūnų piliakalnis su buvusia gyvenviete. Jis aptiktas tik 1992 m. Bet vietiniai gyventojai pasakoja, esą kadaise ant piliakalnio nusižudžiusi vietos dvarininko duktė ir nuo tada čia ėmę vaidentis. Dažniausiai žmonės mato visokius šunis. Todėl piliakalniui davė dar vieną – Šuneliškių vardą.