Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.

„Projektai tikrai bus parengti ir tą diskusiją pirmiausia mes turėsime, matyt, koalicijoje tam, kad suvienodintume savo žinojimą ir tam tikras nuostatas, kokius mokesčius galėtume keisti, kokią tai turėtų įtaką visuomenės atskiroms grupėms, galų gale, ar turime tinkamą daugumą tiems sprendimams priimti. Po to šnekėsime ir su opozicija, nes siekiame platesnio konsensuso“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė G. Paluckas.

„Atitinkamai, kas yra planuojama už tuos papildomus finansus nuveikti, kokie darbai bus atlikti, kokios viešosios paslaugos, gėlės ir panašiai, todėl tikrai 2025 metai bus projektų rengimo ir diskusijų metai, o priimti sprendimai jau atsispindės 2026–2027 metų biudžeto pajamose“, – pažymėjo jis ir priminė, kad pagal nusistovėjusią politinę kultūrą, mokesčiai turi būti keičiami likus ne mažiau kaip pusmečiui iki įsigaliojimo.

G. Paluckas akcentavo, kad perskirstymo didėjimas, didesnės pajamos į biudžetą yra kritiškai reikalingos, nes pastaruosius 10 metų šalis gyvena „į skolą“.

„Mūsų kitų metų biudžete išlaidos pajamas viršija 28 proc. Jeigu tai būtų privačios įmonės ar asmeniniai finansai, taip ilgai netemptume, valstybė gali šiek tiek ilgiau tokiu režimu gyventi, bet šiaip mes tokiu būdu tiesiog perkeliame savo įsipareigojimus, skolą ir didesnius mokesčius ateities kartoms – vaikams, anūkams“, – tikino ministras pirmininkas.

„Todėl aš manau, kad to nereikėtų daryti, tam tikrą naštą reikėtų mums prisiimti dabar“, – aiškino jis.

Kaip anksčiau skelbė ELTA, Gintauto Palucko Vyriausybės programoje numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.

Ketvirtadienį patvirtinus iš centro kairės politinių jėgų suformuotos Vyriausybės programą, Seime prisiekė premjeras Gintautas Paluckas bei kiti naujojo Ministrų kabineto nariai. Po priesaikos naujasis Ministrų kabinetas įgijo įgaliojimus veikti.

G. Palucko vadovaujamą Vyriausybę suformavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), partija „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.