Gyva nugali dirbtinę

Norėdami būti draugiškesni gamtai ir nenuskriausti gyvų eglučių, dalis žmonių renkasi dirbtines žaliaskares. Gamtininkas Andrius Gaidamavičius atkreipia dėmesį, kad tokių eglių gamyba teršia aplinką, o patys plastikiniai medžiai yra neperdirbami ir nesuyra šimtus metų. Tad verčiau rinktis gyvą eglutę ar jos šakelę.

„Dirbtinės eglės naudojimui pritarčiau tik tokiu atveju, jei ji neperkama nauja. Pavyzdžiui, žmogus jau ne vienus metus turi tą pačią plastikinę eglutę arba ją perima iš antrų rankų. Vis dėlto geriausia būtų tikra žaliaskarė, kurią galima rinktis iš įvairiausių variantų. Dabar populiarėja eglės vazonuose, kurias pavasarį galima persodinti. Tik tam, kad jos prigytų, svarbu iškart po švenčių nebelaikyti medelio sausame kambario ore ir išnešti į balkoną, kad jis nežūtų, – atskleidžia pašnekovas. – Kasmet miškininkai nemokamai dalija po miško kirtimo likusias eglių šakas ir viršūnes. Valstybinių miškų urėdija savo tinklalapyje visada paskelbia vietas kiekviename mieste, kur ir kada galima nemokamai jų pasiimti.“

Geriausia – lietuviška

A. Gaidamavičius pastebi, kad daug eglučių siūlo prekybos centrai, tačiau neretai jie medelius gabenasi iš užsienio, pavyzdžiui, Nyderlandų. Žaliaskarių vežimas iš tolimų šalių prisideda prie taršos, tad norint elgtis tvariai, geriau tokių eglių nepirkti.

Geriausias variantas – Lietuvoje užaugintos ir vazonuose parduodamos eglutės ar kėniai. Pasak gamtininko, renkantis tarp šių dviejų medžių, verčiau rinktis kėnį, nes jo spygliai nebyra taip smarkiai kaip eglės, tad ir tvarkytis reikės mažiau.

„Jeigu turite nuosavą mišką, galite nusikirsti jauną eglę, kuri neturi perspektyvų išaugti į didelį medį. Pavyzdžiui, yra pernelyg užgožta kitų medžių. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai leidžia savininkams savo nuožiūra kirsti 20 metų neturintį medelį, ypač jei akivaizdu, kad jis neužaugs toks, koks turėtų. Tai vadinama pomiškio ugdymu – paaiškino jis. – Jei gyvenate sodyboje ar privačiame name, eglutę galima pasisodinti kieme ir ją kiekvienais metais puošti lauke. Juk ji neprivalo būti namuose.“

Gamtininkas perspėja, kad blogiausias variantas yra važiuoti į jums nepriklausantį mišką ir nelegaliai kirsti eglę. Toks elgesys ne tik daro žalą gamtai, bet ir gali uždirbti nemažą baudą. Deja, pasak A. Gaidamavičiaus, žmonės vis dar taip elgiasi, nesusimąstydami, kad daro ką nors blogo. Atrodo, eglių miške daug, tad nieko nenutiks, jei vieną pasiimsiu. Tačiau toks elgesys žaloja mišką ir yra nederamas.

Pokyčiai: „Nežinau, iš kur kilo mada eglutę puošti prieš mėnesį ar net pusantro. Mano vaikystėje eglutę šeimoje puošdavome Kūčių vakarą arba likus porai dienų iki didžiosios šventės“, – sako A. Gaidamavičius. / Š. Višniausko nuotr.

Žaliaskarės priežiūra

Norint, kad eglė ar kėnis kuo ilgiau nenubyrėtų, svarbu medį reguliariai palaistyti, kad neišsausėtų dirvožemis, ir laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių – radiatoriaus, židinio, šildomų grindų. Jei vazone esantį medelį pavasarį norėsite persodinti, reikėtų iškart po švenčių jį išnešti į vėsesnę patalpą, pavyzdžiui, balkoną ar garažą.

„Svarbiausia, kad žemė vazone būtų drėgna ir nuolat laistoma. Tiesa, persistengti irgi nereikėtų, nes šlapiame dirvožemyje gali supūti medžio šaknys. Tad geriausia būtų vis patikrinti eglės būklę ir prireikus palaistyti. Vertėtų pasirūpinti ir pakankamu drenažu, kad perteklinis vanduo nubėgtų ir nesikauptų, – pataria A. Gaidamavičius. – Iškart po švenčių eglę, jei ją ketinate persodinti, reikėtų išnešti ten, kur vėsiau ir drėgnesnis oras. Sausame kambario ore net kambariniai augalai dažnai kenčia, ką jau kalbėti apie laukinį medį. Tiesa, jei žiema pasitaikys labai šalta ir balkone temperatūra nukris žemiau 15 °C, eglės šaknys vazone gali sušalti. Tad kitas galimas variantas – eglę įkasti į žemę, jei nėra įšalo. Taip jos šaknys nesušals ir pavasarį bus galima medį persodinti.“

Renkantis tarp šių dviejų medžių, verčiau rinktis kėnį, nes jo spygliai nebyra taip smarkiai kaip eglės, tad ir tvarkytis reikės mažiau.

Svarbiausia – ne per anksti

Nemažai žmonių eglutę puošia jau gruodžio pradžioje ar net lapkričio pabaigoje. Tačiau A. Gaidamavičius atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju gyva žaliaskarė greičiausiai nesulauks ne tik pavasario, bet ir pačių Kalėdų.

„Nežinau, iš kur kilo mada eglutę puošti prieš mėnesį ar net pusantro. Greičiausiai toks elgesys susijęs su prekybininkų, nekantraujančių sulaukti dovanų ieškančių pirkėjų, vis anksčiau pradedamu kalėdiniu vajumi. Mano vaikystėje eglutę šeimoje puošdavome Kūčių vakarą arba likus porai dienų iki didžiosios šventės. Manau, to ir užtenka. Juk eglutė skirta tam, kad Kalėdų Senelis po ja paliktų dovanų, o anksčiau nei gruodžio 25-oji jis neateis. Tad kam puošti eglę taip anksti?“ – šypsosi gamtininkas.

Kur namuose pastatyti Kalėdų eglutę?

• Saugokite žaliaskarę nuo šilumos šaltinių – radiatoriaus, židinio, šildomų grindų, pro langą spiginančios saulės. Prie lango medelio geriau nestatyti ir dėl to, kad jis neblokuotų į kambarį patenkančios saulės šviesos.

• Jei turite mažų vaikų ar gyvūnų, eglutę geriau statyti ne ant grindų, o ant aukštesnio paviršiaus. Tokiu atveju, didelė eglė netiks, jos aukštis turėtų būti mažesnis.

• Jeigu ketinate eglę statyti prie sienos, geriau rinktis tokį medį, kurio vienoje pusėje būtų mažiau ilgų šakų.

• Nestatykite eglutės tokioje vietoje, kurioje ji blokuos priėjimą prie durų, spintų ar kitų baldų, trukdys pasiekti šviesos jungiklį ar pan.