Netikėtas Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau kaip keturis dešimtmečius paskelbti šalyje karo padėtį sukėlė didžiausią suirutę per jos šiuolaikinę demokratinę istoriją ir išmušė iš vėžių Seulo sąjungininkus visame pasaulyje.

Jungtinės Valstijos, kurios Pietų Korėjoje yra dislokavusios beveik 30 000 savo karių, saugančių ją nuo branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos, iš pradžių reiškė didelį susirūpinimą karo padėties paskelbimu, o jį atšaukus – palengvėjimą.

Dėl šių dramatiškų įvykių Yoon Suk-yeolo – 2022-aisiais prezidentu išrinkto konservatyvaus politiko, buvusio garsaus prokuroro, – ateitis yra neaiški.

Pietų Korėjos pagrindinė opozicinė partija, kurios parlamentarai įveikė tvoras ir grūmėsi su saugumo pajėgų nariais, kad galėtų balsuoti už karo padėties panaikinimą, pareikalavo Yoon Suk-yeolo tuojau pat atsistatydinti.

„Pateiksime kaltinimus maištu“, – pareiškė Demokratų partija ir nurodė, kad šiais kaltinimais taikysis į prezidentą, jo gynybos ir vidaus reikalų ministrus, „svarbias susijusias kariuomenės ir policijos figūras, pavyzdžiui, karo padėties vadą ir policijos viršininką“.

Partija taip pat pareiškė sieksianti apkaltos prezidentui.

Didžiausia Pietų Korėjos profesinių sąjungų grupė šaukia „neribotos trukmės visuotinį streiką“, kol Yoon Suk-yeolas atsistatydins.

Paties prezidento valdančiosios partijos lyderis bandymą įvesti karo padėtį pavadino tragišku. Jis paragino visus susijusius pareigūnus patraukti atsakomybėn.

Parlamentarai privertė atšaukti sprendimą

Yoon Suk-yeolas pribloškė pasaulį vėlai vakare per televiziją paskelbęs, kad dėl Šiaurės Korėjos ir „antivalstybinių jėgų“ keliamos grėsmės įveda karo padėtį.

Po šio pareiškimo blokuoti parlamento atvyko daugiau kaip 280 karių ir 24 sraigtasparniai.

Tačiau 190 įstatymų leidėjų nepaisydami ginkluotų karių įsiveržė į parlamentą balsuoti prieš karo padėties paskelbimą, priversdami Yoon Suk-yeolą atšaukti savo sprendimą.

Pagal šalies konstituciją karo padėtis privalo būti atšaukta, kai to pareikalauja dauguma parlamente.

„Vos prieš akimirką Nacionalinė Asamblėja pareikalavo atšaukti nepaprastąją padėtį ir mes atitraukėme kariškius, dislokuotus karo padėties operacijoms“, – maždaug 4 val. 30 min. vietos (antradienį 21 val. 30 min. Lietuvos) laiku per televiziją paskelbė Yoon Suk-yeolas.

„Sutiksime su Nacionalinės Asamblėjos reikalavimu ir (ministrų) kabineto posėdyje atšauksime karo padėtį“, – sakė jis.

Prezidento aukšto rango padėjėjai trečiadienį pasisiūlė drauge atsistatydinti dėl karo padėties įvedimo.

Iki vidurdienio Yoon Suk-yeolas pakartotinai viešumoje nepasirodė.

Apkalta

Paskelbus apie karo padėties atšaukimą prie parlamento susirinkę ir per naktį budėję protestuotojai džiūgavo.

Demonstrantai su Pietų Korėjos vėliavomis susirinko nepaisydami šalto oro ir karo padėties paskelbimo. Jie skandavo „Suimkit Yoon Suk-yeolą“.

Yoon Suk-yeolui atšaukus karo padėtį 55 metų protestuotojas Lim Myeong-panas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai neišteisina prezidento.

„Visų pirma, pats Yoono sprendimas įvesti (karo padėtį) be teisėtos priežasties yra rimtas nusikaltimas. Jis pats taip sudarė sąlygas apkaltai“, – sakė Lim Myeong-panas.

Trečiadienio rytą, tikintis tolesnių protestų, svarbiose Seulo gatvėse patruliavo didelės policijos pajėgos.

„Antivalstybiniai elementai“

Yoon Suk-yeolas savo veiksmus aiškino virtine priežasčių.

„Siekdamas apsaugoti liberalią Pietų Korėją nuo Šiaurės Korėjos komunistinių jėgų keliamos grėsmės ir pašalinti antivalstybinius elementus, (...) skelbiu nepaprastąją karo padėtį“, – sakė prezidentas tiesiogiai per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.

Yoon Suk-yeolas Šiaurės Korėjos keliamų grėsmių nedetalizavo, bet Seulas techniškai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčiu Pchenjanu.

„Mūsų Nacionalinė Asamblėja tapo nusikaltėlių prieglobsčiu, įstatyminės diktatūros, siekiančios paralyžiuoti teismų bei valdymo sistemas ir panaikinti mūsų liberalią demokratinę tvarką, irštva“, – pareiškė Yoon Suk-yeolas.

Demokratų partiją, turinčią daugumą 300 vietų parlamente, prezidentas pavadino „antivalstybinėmis jėgomis, ketinančiomis sugriauti santvarką“.

Yoon Suk-yeolas ir jo Liaudies jėgos partija smarkiai susiginčijo su opozicija dėl kitų metų biudžeto.

Opozicijos parlamentarai praėjusią savaitę per vieną parlamento komitetą pritarė gerokai apkarpytam biudžeto planui.

Nepaprastoji karo padėtis buvo įvesta po to, kai, naujausios „Gallup“ apklausos duomenimis, praėjusią savaitę Yoon Suk-yeolo populiarumas smuko iki 19 proc., daugeliui reiškiant nepasitenkinimą tuo, kaip jis sprendžia su ekonomika susijusius klausimus, taip pat skandalais, susijusiais su pirmąja ponia Kim Keon-hee.

Susirūpinimas ir palengvėjimas

Demokratinė Pietų Korėja yra svarbi JAV sąjungininkė Azijoje, bet Vašingtonas sakė, kad iš anksto nebuvo įspėtas apie Yoon Suk-yeolo planą paskelbti karo padėtį.

„Sveikiname prezidento Yoon Suk-yeolo pareiškimą, kad jis panaikins įsakymą, kuriuo paskelbta nepaprastoji karo padėtis“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Ir toliau tikimės, kad politiniai nesutarimai bus išspręsti taikiai, pagal įstatymo viršenybę“, – sakė jis.

Baltieji rūmai antradienį per atstovą pareiškė, kad JAV pajuto palengvėjimą, kai Pietų Korėjos prezidentas pakeitė kursą dėl karo padėties.

Kinija – svarbi Šiaurės Korėjos sąjungininkė – paragino savo piliečius Pietų Korėjoje elgtis ramiai ir atsargiai, o Japonija sakė, kad itin susirūpinusi stebi padėtį.

Oslo universiteto Korėjos studijų profesorius Vladimiras Tichonovas sakė, kad Yoon Suk-yeolo sprendimas paskelbti karo padėtį buvo „bandymas atsukti istoriją atgal“.

„Nemanau, kad Pietų Korėjos pilietinė visuomenė gali toliau pripažinti Yoon Suk-yeolą teisėtu prezidentu“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Tichonovas.