Jam padėjęs bendrovės darbuotojas Povilas Vežbavičius pripažintas kaltu dėl bendrovės turto pasisavinimo ir iššvaistymo, o paslaugas pagal sutartį turėjusios suteikti įmonės vadovas Arvydas Lukminas pripažintas kaltu dėl dokumentų suklastojimo, antradienį pranešė Lietuvos apeliacinis teismas.

Apeliacinis teismas S. Bartkui už piktnaudžiavimą tarnyba, bendrovės turto pasisavinimą ir iššvaistymą paskyrė galutinę bausmę – 15 tūkst. eurų baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių.

Už dokumentų suklastojimą nuteistam A. Lukminui paskirta 3 750 eurų bauda. P. Vežbavičius už padėjimą pasisavinti ir iššvaistyti svetimą turtą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 tūkst. eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Taip pat tenkintas bendrovės „Raseinių vandenys“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 13 tūkst. 427 eurų turtinės žalos atlyginimo: 12 tūkst. 427 eurai priteisti iš S. Bartkaus ir 1 tūkst. eurų – iš P. Vežbavičiaus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad buitinio nuotakyno tinklų įrengimo Slabados kaime viešasis pirkimas ir nuotekų perpumpavimo stoties įrangos Raseiniuose viešasis pirkimas buvo organizuoti neskaidriai ir dėl to bendrovei „Raseinių vandenys“ buvo padaryta didelė neturtinė žala ir daugiau nei 13 tūkst. eurų turtinė žala.

Anot teismo, tuometis bendrovės „Raseinių vandenys“ direktorius pavedė organizuoti buitinio nuotakyno tinklų įrengimo viešąjį pirkimą, žinodamas, kad įrengimo darbus atliks ne pirkimo laimėtojas, o pati bendrovė. Pagal sutartį su pirkimo laimėtoju už įrangą ir darbus buvo sumokėta daugiau nei 40 tūkst. eurų, nors visus darbus atliko patys bendrovės „Raseinių vandenys“ darbuotojai. Tokiu būdu buvo iššvaistytas beveik 9,5 tūkst. eurų vertės įmonės „Raseinių vandenys“ turtas.

Šie S. Bartkaus veiksmai Apeliacinio teismo buvo įvertinti ne tik kaip turto iššvaistymas, bet ir kaip piktnaudžiavimas tarnyba, o darbus neva atlikusios įmonės vadovo A. Lukmino veiksmai pasirašant atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras – kaip dokumentų suklastojimas.

Byloje įvertinti įrodymai taip pat patvirtino, kad S. Bartkus susitaręs su kitos įmonės atstovu sudarė šiai įmonei sąlygas laimėti bendrovės „Raseinių vandenys“ organizuotą viešąjį pirkimą dėl nuotekų perpumpavimo stoties įrangos įsigijimo.

Taip pat buvo susitarta, kad pirkime dalyvaus šios įmonės pasiūlytos bendrovės, o įrangos kaina bus padidinta 4 tūkst. eurų. Šią sumą S. Bartkus ir įmonės vadovas turėjo pasidalyti tarpusavyje: po tūkstantį eurų turėjo atitekti (ir buvo perduota) S. Bartkui ir pirkimo dokumentus padėjusiam sutvarkyti jo pavaldiniui P. Vežbavičiui, o du tūkstančiai eurų turėjo likti kainą padidinti sutikusiai ir viešąjį pirkimą laimėjusiai įmonei.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju S. Bartkus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, ne tik iššvaistė bendrovės „Raseinių vandenys“ turtą, bet ir dalį jo pasisavino, o P. Vežbavičius padėjo jam įgyvendinti šiuos neteisėtus veiksmus.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.