Ypatingi metai

Daugiau nei 20 metų vyksta jūrinių erelių stebėsena ir šios rūšies paukščių apsaugos darbai Lietuvoje. Atskirais etapais darbai vyko visoje šalies teritorijoje, o šiuo metu – tam tikruose regionuose.

Lauko darbų metu vykdoma jūrinių erelių stebėsena, sankaupų apskaitos, vykdoma natūralių lizdų paieškos, organizuojama jų apsauga. Duomenys apie aptiktus lizdus įvedami į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą,  atskirai lizdaviečių apsauga derinama su miškininkais, kad šie paukščiai galėtų netrukdomi perėti ir auginti jauniklius.

Per šį laikotarpį šalies teritorijoje iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais sužieduota per 1 tūkst. jūrinių erelių jauniklių. Dalyvauta ne vienoje akcijoje gelbstint sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui, rengtos paskaitos, seminarai, mokymai, ekskursijos, parašyta mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje.

Vieta: žuvingos Kauno marios ir jas supantys miškai – jūrinių erelių buveinė. / D. Dementavičiaus nuotr.

Populiacija didėja

Jūrinių erelių sutinkama įvairiose Kauno rajono vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis ir veistis. Tokios vietos yra prie Kauno marių, Novaraisčio, Ežerėlio ir Didžiojo raisto išeksploatuotų durpynų. Visus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių. Žiemojantys paukščiai stebimi ir pačiame Kauno mieste prie Nemuno, kur kartais susirenka net 10–15 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvų, sumedžioti nusilpusių ar ligotų žiemojančių vandens paukščių.

Perintys jūriniai ereliai Kauno rajone aptikti dar 2004 m. Nuo tada šių paukščių rajono miškuose palaipsniui daugėjo, ypač kai buvo uždrausta verslinė žuvininkystė Kauno mariose. Padaugėjus pagrindinio jūrinių erelių grobio – žuvų, pagausėjo ir aplink marias perinčių šių paukščių porų.

Perintys jūriniai ereliai Kauno rajone aptikti dar 2004 m.

Per 20 metų rajono teritorijoje aptikti net 39 erelių lizdai, kurių dauguma jau išbyrėję. Pastaraisiais metais rajone stebimos septynios perinčios jūrinių erelių poros, kurios įsikūrusios Dubravos, Pajiesio, Lomankos ir Zacišiaus miškuose. Šie metai buvo ypač sėkmingi rajone perintiems ereliams. Šešios šių paukščių poros perėjo sėkmingai ir išaugino dvylika jauniklių, o viename lizde pavyko aptikti net tris augančius ereliukus. Tik viename lizde jūrinių erelių pora dėl neaiškių priežasčių perėjo nesėkmingai.

Visi lizduose išaugę jaunikliai pagal tarptautinę programą buvo sužieduoti spalvotais žiedais. Kauno rajone 2004–2024 m. sužieduota net 70 jūrinių erelių jauniklių. Užaugę ir gimtuosius lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose, taip pat kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Už pagalbą vykdant jūrinių erelių lizdaviečių stebėseną padėka skiriama M. Kirstukui, D. Musteikiui, S. Rumbučiui. Prie daugiamečių šių erelių stebėjimų ir apsaugos prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė, kurios parama labai svarbi atliekant šiuos sunkius, bet prasmingus darbus.

Priemonės: vykdant jūrinių erelių stebėseną naudojama optika – žiūronai ir monokliai. / D. Dementavičiaus nuotr.

Saugomi paukščiai

Jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla) yra vieni didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm; patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 500 g; išskleistų sparnų tarpugalis siekia 200–245 cm. Rūšis saugoma nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos I priedus ir ES Paukščių direktyvos I priedą.

Paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu. Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens ir žiemos metu. Šalies teritorijoje žiemoja 400–500 šių erelių. Veisiasi prie tinkamų mitybai, didesnių vandens telkinių. Lietuvoje perinti populiacija vertinama apie 200 porų.

Lietuvoje jūrinių erelių pradėjo gausėti nuo praeito šimtmečio pabaigos. Tuo metu prasidėjęs jūrinių erelių apsaugos pakilimas Europos šalyse, ypač Šiaurės šalyse, netrukus davė teigiamą rezultatą. Jūrinių erelių skaičiaus padidėjimas stebėtas daugelyje Europos šalių.

Padidėjus paukščių populiacijoms kaimyninėse šalyse, jūriniai ereliai ėmė vis dažniau lankytis ir Lietuvoje. Pirmieji šalyje lizdai rasti 1987 m. Šių erelių populiacijos mažėjimą lėmė įvairios priežastys. XIX a. jūriniai ereliai buvo dažnai sutinkami paukščiai ir daug kur perėjo.

Tačiau XX a. pradžioje jūriniai ereliai, kaip ir visi plėšrieji paukščiai, tapo žmogaus priešais. Jie buvo šaudomi, gaudomi įvairiais spąstais, nuodijami, ardomi jų lizdai. Maždaug apie XX a. vidurį buvo uždrausta naikinti plėšriuosius paukščius. Daug žalos plėšriesiems paukščiams, taip pat ir jūriniams ereliams, padarė ir cheminiai teršalai (pesticidai), su grobiu patekę į erelių organizmą. Paukščiai žūdavo net nesulaukę brandos amžiaus. Išlikę ereliai dėdavo kiaušinius, kurių lukštai buvo tokie ploni, kad patys paukščiai juos sutrypdavo, kiaušiniuose žūdavo embrionai arba kiaušiniai būdavo neapvaisinti.

Šiais laikais nemažai jūrinių erelių žūsta atsitrenkę į aukštos įtampos elektros laidus, apsinuodiję švinu, susidūrę su transporto priemonėmis ar vėjo elektrinėmis.