Renkasi prekę lietuvišką

Dar prieš dvejus metus prekybos tinklo „Maxima“ atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (29 proc.) gyventojų visuomet perka tik Lietuvos gamintojų produktus. Daugiau nei pusė (55 proc.) – dažnai, o 14 proc. – kartais.

Atlikto tyrimo metu paklausti, kas skatina rinktis lietuviškas prekes, lygiai pusė dalyvių tvirtino besistengiantys palaikyti vietos gamintojus ir šalies ekonomiką. Beveik tiek pat – 49 proc. – atsakė, kad vietos produktai yra šviežesni.

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) žmonių Lietuvoje pagamintą produkciją laikė natūralesne. Maždaug kas ketvirtas apklaustasis sako, kad Lietuvos gamintojų produktai yra geresnio skonio (26 proc.) ir geresnės kokybės (23 proc.).

Kas penktas pirkėjas minėjo, kad perkant vietos produkciją daromas mažesnis poveikis aplinkai dėl trumpesnio transportavimo, taip pat kad lietuviški gaminiai yra sveikesni.

Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų buvo pasirengę mokėti daugiau už lietuviškas prekes.

Daugiau nei trečdalis (37 proc.) žmonių Lietuvoje pagamintą produkciją laikė natūralesne. Maždaug kas ketvirtas apklaustasis sako, kad Lietuvos gamintojų produktai yra geresnio skonio (26 proc.) ir geresnės kokybės (23 proc.).

Vertina produktų kokybę

Šįmet įmonės „Havas Group“ užsakytas tyrimas irgi atskleidė, kad vienas svarbiausių kriterijų renkantis maisto gaminius yra lietuviška jų kilmė, kaip ir skonio savybės, aukšta kokybė bei geras pastarosios ir kainos santykis.

Šiųmetės apklausos rezultatai parodė, kad pirkėjai apie kokybę sprendžia ne tik iš produkto sudėties, bet ir jo kilmės vietos: būtent lietuviškos kilmės produkciją vartotojai dažniausiai sieja su kokybe.

Taip pat pastebėta, kad gyventojai linkę pirmenybę teikti nepriklausomiems ir lietuviškiems prekių ženklams.

Paprašius spontaniškai paminėti kiekvienos kategorijos prekių ženklus, kurie jiems siejasi su kokybe, daugiausia buvo įvardinti „Dvaro“, „Vilniaus duonos“ ir „Biovelos“ pavadinimai.

„Lietuviški prekių ženklai jau daugybę metų yra rinkoje. Jie turi ir nuolatinį jų produkcijos pirkėją, kurio lojalumą pelnyti užtrunka ne vienus metus. Prekių ženklų populiarumas tiesiogiai susijęs su gyventojų požiūriu į jų kokybę. Jei produktas laikomas kokybišku, tuomet yra daugiau šansų, kad jis, nepriklausomai nuo kategorijos, atsidurs pirkinių krepšelyje“, – aiškino tyrimą užsakiusios „Havas Group“ strategijų vadovas Tomas Markūnas.

Importas auga, lyderiauja - Lenkija

Nepaisant tokio pirkėjų nusiteikimo, daugelio svarbiausių maisto produktų iš užsienio įvežama vis gausiau.

Pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, per sausio-rugpjūčio mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sūrių importas išaugo 3,6 proc. – iki 16 tūkst. tonų. Taip pat įvežta daugiau geriamojo pieno – augimas siekė 1,6 proc.

Kaip paskelbė Valstybės duomenų agentūra, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo importuota 143,1 mln. vienetų kiaušinių – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, kiaušinių importo vertė – 17,9 mln. eurų ir ji 6,5 proc. mažesnė nei prieš metus.

Lietuviški prekių ženklai jau daugybę metų yra rinkoje. Jie turi ir nuolatinį jų produkcijos pirkėją, kurio lojalumą pelnyti užtrunka ne vienus metus.

Užtat per pirmuosius penkis šių metų mėnesius kiaulių importas į šalį sumažėjo 22,74 proc. ir sudarė 50,434 tūkst. vienetų. Tačiau vidutinė importo kaina siekė 121 eurą už kiaulę ir buvo didesnė nei prieš metus (114 eurų).

Lenkija – viena pagrindinių importuojančių šalių, maždaug pusė viso sūrio atvežta iš šios šalies.

Geriamojo pieno rinkoje taip pat importo lyderė yra Lenkija. Vien šiemet per sausio-rugpjūčio mėnesius iš jos importuota daugiau kaip 30 tūkst. tonų (tai sudaro 98 proc. viso šios kategorijos importo).

Daugiausia paukštienos per pirmąjį pusmetį taip pat buvo atgabenta iš Lenkijos – 16,958 tūkst. tonų, arba 2,6 proc. daugiau nei 2023 metų antrąjį pusmetį, iš Ukrainos (1,3 tūkst. tonų, arba 18,79 proc. mažiau) bei Nyderlandų (1,23 tonų, arba 32,1 proc, daugiau).

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, paukštienos importas iš Lenkijos padidėjo 1,8 proc., iš Nyderlandų – 4,3 karto.

Stengiasi ir prekybos tinklai

Prekybos tinklai dažniausiai irgi stengiasi pabrėžti lietuvišką maisto kilmę.

Pavyzdžiui, „Norfa“ jau seniai garsėja kokybiškais mėsos ir pieno produktais. Taip yra dėl to, kad šį tinklą valdanti „Norfos mažmena“ pati juos gamina – turi įsigijusi mėsinę Šilalės rajone bei pieninę Alytuje.

Tuo metu, pavyzdžiui, „Rimi“ pati gamyba neužsiima, tačiau dar pernai paskelbė palaikanti vietos gamintojus, todėl beveik 100 proc. mėsos ir duonos gaminių bei 90 proc. pieno produktų buvo lietuviški. Per metus padėtis iš esmės nepasikeitė.

„Apie 90 proc. pieno, mėsos, duonos gaminių yra būtent lietuviški. Netgi mūsų naujo vardo žemoms kainoms „Rimi Smart“ 7 iš 9 pieno produktų yra pagaminti Lietuvoje. Pirkėjams patinka žinomi ir mėgstami prekės ženklai, bet pastebime, kad tendencijos, kurios būdingos Europai, jau atsirado ir Lietuvoje – vis daugiau pirkėjų į pirkinių krepšelį įsideda privačios etiketės produktų“, – sakė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.