„Noriu pabrėžti, jog „Foxpay“ buvo tik viena iš mano ar „iSun“ grupės įmonių, kuri buvo savarankiška ir autonomiška sprendimų priėmime. Kaip startuolis ir „fintech“ įmoniu grupė, siekėme sukurti konkurenciją tradiciniams bankams ir turėjome potencialą tapti lietuvių kilmės finansų sektoriaus lyderiu, panašiu į „Revolut“. Tačiau šiuo metu valstybinės institucijos šią viziją sužlugdė ir padarė didelę bei neatitaisomą žalą ne tik „Foxpay“, bet ir mūsų puoselėtam „iSun Lithuania“ kompetencijų centrui“, – išplatintame pranešime teigė I. Trinkūnaitė.

„Visa tai buvo atlikta plačiai išmarketinguotais tyrimais ir kaltinimais, nesulaukus teismo verdikto. Aš kaipmat buvau pripažinta neatitinkanti nacionalinio saugumo interesų ir dėl to negalinti vadovauti ar valdyti jokių strateginių objektų ar įmonių, kas apima tiek finansines, tiek IT įmones. Trumpai tariant vienu sprendimu Vyriausybė atleido 200 darbuotojų ir uždarė verslą Lietuvoje“, – tvirtino ji ir pažymėjo, kad „galbūt neįvertino“ Vilhelmo Germano sąsajų su buvusia ministre Monika Navickiene bei politinių oponentų interesų šiuo klausimu.

I. Trinkūnaitė tikino, kad LB nenustatė, jog dėl „Foxpay“ veiklos būtų nukentėję asmenys bei nepateikė įrodymų, kad įmonė buvo kalta dėl legalizuotų neteisėtos kilmės pinigų. Anot jos, LB licencijos panaikinimo motyvai yra „procedūriniai“, tačiau reikiamas standartas finansinių technologijų („fintech“) įmonėms nėra pasiekiamas.

„Nėra nustatyta, kad „Foxpay“, UAB, būtų padariusi žalą ar kad dėl „Foxpay“, UAB veiklos būtų nukentėję asmenys. Taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl įmonės kaltės buvo legalizuoti neteisėtos kilmės pinigai. Pats Lietuvos bankas buvo paskyręs „Foxpay“, UAB, laikinąjį atstovą, kuris turėjo prižiūrėti įmonės veiklą ir užtikrinti, kad nebūtų atlikta jokių pažeidimų. Niekur nematėme jokių komentarų iš Lietuvos banko apie tai, kad laikinasis atstovas būtų nustatęs „Foxpay“, UAB, veiklos pažeidimus“, – tikino „Foxpay“ savininkė.

„Visi Lietuvos banko nurodyti licencijos panaikinimo motyvai iš esmės yra administracinio pobūdžio, procedūriniai, t. y. susiję su atitinkamų tvarkų nepatvirtinimu ar netinkamu jų įgyvendinimu. Tačiau standartas, kurį šiuo atveju pritaikė Lietuvos bankas, mano vertinimu, yra nepasiekiamas „fintech“ įmonėms ir jį gali įgyvendinti tik didelės tarptautinės korporacijos, turinčios galimybes ir išteklius suburti bei pasamdyti itin dideles komandas“, – aiškino ji.

„Foxpay“ savininkė stebėjosi, kodėl LB delsė pranešti, kad įmonė turi uždaryti veiklą jau tuomet, kai buvo surinkta pirminė informacija. Pasak jos, tai sukėlė didelę žalą, nes teko patirti nuostolius dėl ilgai trukusio proceso.

„Žinau, kad Lietuvos banko posėdis dėl „Foxpay“ licencijos buvo surengtas 2024 m. lapkričio 21 d., o licencijos panaikinimo sprendimas buvo priimtas jau 2024 m. lapkričio 22 d. Kyla klausimas, kam buvo reikalingas posėdis, jei sprendimas buvo aiškus dar prieš posėdį? Kam reikėjo imituoti visą šį „Foxpay“, UAB, tikrinimo ir tyrimo procesą? Kodėl nebuvo tiesiog pranešta, kad „Foxpay“ yra nepageidaujama ir turi uždaryti savo veiklą jau tada, kai Lietuvos bankas susirinko pirminę informaciją?“ – klausimus kėlė I. Trinkūnaitė.

Tačiau šiuo metu valstybinės institucijos šią viziją sužlugdė ir padarė didelę bei neatitaisomą žalą ne tik „Foxpay“, bet ir mūsų puoselėtam „iSun Lithuania“ kompetencijų centrui.

„Toks Lietuvos banko sprendimo delsimas sukėlė didelę žalą, nes „Foxpay“ teko patirti reikšmingus nuostolius dėl ilgai trukusio proceso, vykdant nuostolingą veiklą dėl Lietuvos banko taikytų veiklos ribojimų, išlaikant darbuotojus, kurių iš esmės nebuvo galima atleisti dėl licencijai taikomų reikalavimų, samdant teisininkus, mokant itin didelį atlyginimą tam pačiam Lietuvos banko paskirtam laikinam administratoriui, išlaikant patalpas ir t. t.“ – pažymėjo ji.

Standartai „fintech“ įmonių atžvilgiu – neproporcingai griežti ir selektyvūs

I. Trinkūnaitė komentare aiškino, kad „fintech“ įmonėms taikomi standartai Lietuvoje yra neproporcingai griežti, selektyvūs bei rodantys, kad šalis nėra suinteresuota didesne konkurencija sektoriuje.

„Galime tik stebėtis, kad ilgą laiką Lietuva kvietė steigti „fintech“ įmones, motyvuodama palankia reguliavimo aplinka ir bendradarbiaujančia priežiūros institucija. Tačiau šiuo metu Lietuvos banko vykdomi tyrimai „fintech“ įmonių atžvilgiu, mano vertinimu, liudija, jog yra taikomi neproporcingai griežti ir selektyvūs standartai. Tai taip pat rodo, jog Lietuva nėra suinteresuota didesne konkurencija finansų sektoriuje“, – sakė ji.

Buvo ne vienas norintis įsigyti „Foxpay“ akcijas

I. Trinkūnaitė teigė, kad buvo ne vienas investuotojas norintis įsigyti „Foxpay“ akcijas, tačiau visi jie reikalavo užtikrinimo, jog įmonė galės tęsti veiklą. Anot jos, LB savo sprendimu tai sužlugdė, o 9 proc. darbuotojams parduotų akcijų likimas yra neaiškus.

„Mano vertinimu, šiuo metu viešumoje vyksta lenktynės tarp teisėsaugos institucijų, Lietuvos banko ir kai kurių politikų dėl žiniasklaidos dėmesio pasinaudojant „Foxpay“ kilusiu skandalu. (..) Kaip rodo ligoninių, poliklinikų ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų patirtis, kurios naudojosi „Foxpay“ terminalais, susiduriama su rimtais sunkumais dėl atsiskaitymo už paslaugas. Viso to buvo galima išvengti, jei Lietuvos bankas būtų pritaikęs tam tikrus veiklos ribojimus, o ne panaikinęs licenciją“, – pabrėžė „Foxpay“ savininkė.

„Nuo pat pradžių buvau pasirengusi įvykdyti visus Lietuvos banko keliamus reikalavimus ir savanoriškai norėjau perleisti „Foxpay“ akcijas. Toks buvo mano pasiūlymas, ir ši pozicija buvo pateikta Lietuvos bankui. Nesuvokiu, kodėl reikėjo sužlugdyti darbo vietas sukūrusią įmonę, kuri teikė veikiančias ir visuomenei reikalingas paslaugas. Buvo ne vienas investuotojas, norėjęs įsigyti „Foxpay“ akcijas, tačiau visi jie reikalavo teisinio užtikrinimo, kad įmonė galės tęsti veiklą. Tuo tarpu darbuotojams parduotų 9 proc. akcijų likimas šiame etape nėra aiškus“, – teigė ji, pažymėjusi, kad šiuo metu „nieko neliko, tik svarstyti kreipimąsi į teismą dėl Lietuvos banko sprendimo“.

Penktadienį LB pranešė, kad už šiurkščius ir sistemingus teisės aktų pažeidimus panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Anot institucijos, bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, klientų lėšų apsaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų.

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.