Į bunkerių bei priedangų planą įeis ne tik požeminės traukinių stotys ir automobilių stovėjimo aikštelės, bet ir valstybiniai pastatai bei privati nuosavybė, nurodė ministerijos atstovas spaudai.

Planuojama, kad gyventojai bunkerių ir kitų priedangų sąrašą galės lengvai ir patogiai rasti naudodamiesi telefono programėle.

Žmonės taip pat bus raginami įsirengti slėptuves nuo pavojaus savo namuose pertvarkant rūsius ir garažus, teigė atstovas spaudai.

Jis atsisakė tiksliai nurodyti, kada bus baigti šie darbai, sakydamas, kad tai „didelis projektas“, kuris užtruks „tam tikrą laiką“ ir kuriame dalyvaus Civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atvejais biuras bei kitos institucijos.

83 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra 579 bunkeriai, daugiausia likę iš Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikų, kuriuose gali pasislėpti 480 tūkst žmonių. Anksčiau jų buvo apie 2 tūkstančiai.

Birželį vykusioje aukšto rango pareigūnų konferencijoje buvo susitarta dėl pagrindinių plano punktų, o dabar jį nagrinėja speciali grupė, minėjo atstovas.

Nuo 2022 metų Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą didėja susirūpinimas, kad Maskva vieną dieną gali užpulti NATO nares.

Spalį Vokietijos žvalgybos vadovai įspėjo, kad Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO.

Vokiečių pareigūnai teigia, kad šalis vis dažniau tampa Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo taikiniu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad karas Ukrainoje turi pasaulinio karo požymių ir neatmetė galimybės smogti Vakarų šalims.