Kalbėdamas apie galimą mokesčių kėlimą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad svarbu tai daryti saikingai ir pamažu, jog nebūtų padaryta žala Lietuvos ekonomikos plėtrai.

„Žiūrint kokie tie pokyčiai ir kaip komunikuojama. Vienas kelias turbūt yra Estija, kai viskas buvo stipriai padidinta (...) toks didžiulis smūgis, kuris, aišku, daro neigiamą įtaką ekonomikai“, – antradienį kalbėjo T. Povilauskas.

Kita vertus ekonomistas sutinka, jog Lietuvai būtina didinti iš mokesčių surenkamas biudžeto pajamas, kurios šiuo metu yra vienos žemiausių Europos Sąjungoje (ES).

„Aš labiau tam pritariu, kad didinti biudžeto pajamas iš mokesčių reikia, nes vis tiek biudžetas plyšinėja. Turėti 32 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) biudžeto pajamas, tai mes esame Rumunijos, Bulgarijos lygio. Norim socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos sektoriui – turi atsirasti didesnės pajamos“, – teigė jis.

Tuo tarpu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas skeptiškiau vertina mokesčių didinimo idėją – pasak jo, tai neigiamai paveiktų vartotojų lūkesčius ir rizikuotų sukelti tokią recesiją, kurią matome Estijoje.

„Didesnis biudžeto pajamų perskirstymas ir didesni mokesčiai gali sumažinti gyventojų lūkesčius ir jų norą leisti pinigus vartojimui, o tuo pačiu – sulėtinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą. Lietuvos kaimynė Estija eina mokesčių didinimo keliu ir turi silpniausią ekonomikos ciklą visame Baltijos regione bei užsitęsusią recesiją“, – pranešime teigė A. Izgorodinas.

Pasak jo, Lietuva galėtų didinti biudžeto pajamas skolindamasi, kadangi šiuo metu valstybės skola yra toli nuo ES nustatytos Mastrichto kriterijaus ribos – 60 proc. nuo BVP.

Didesnis biudžeto pajamų perskirstymas ir didesni mokesčiai gali sumažinti gyventojų lūkesčius ir jų norą leisti pinigus vartojimui, o tuo pačiu – sulėtinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą. 

„Šalia didesnių mokesčių galima žiūrėti ir į skolinimosi galimybes, tuo labiau, kad Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP Lietuvoje siekia apie 40 proc. ir yra stipriai mažesnis nei Mastrichto kriterijaus riba“, – siūlė ekonomistas.

A. Izgorodinas: gyventojų pajamų mokesčio reforma galėtų paspartinti infliaciją

Vertindamas siūlymą gyventojų pajamų mokestį skaičiuoti ne nuo pajamų rūšies, o nuo bendro įvairių rūšių pajamų dydžio, A. Izgorodinas įspėja, kad šis pasiūlymas kelia infliacijos paspartėjimo riziką Lietuvoje, ypač paslaugų sektoriuje.

„Jeigu atsitiktų taip, kad, pavyzdžiui, individualia veikla užsiimantys asmenys turėtų mokėti ženkliai didesnį pajamų mokestį, tai prisidės ir prie paslaugų brangimo“, – tikino banko „Citadele“ ekonomistas.

T. Povilausko teigimu, daug priklausys nuo to kaip šis pasiūlymas bus įgyvendintas, kadangi Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) gali tekti didžiulė administracinė našta.

„Vėlgi, kyla klausimas, kiek tai yra padaroma lengvai, nes kas yra kalbama – sujungti visas pajamas, tiek darbo, kapitalo pajamas, pajamas iš turto, jas agreguoti ir įdėti kelis mokestinius tarifus“, – sakė T. Povilauskas.

„Skamba galbūt gražiai teorijoje, praktiškai tai turbūt yra siaubas mokesčių inspekcijai ir klausimas kaip tai administruoti“, – pridūrė jis.

Abejoja ar PVM tarifo mažinimas maistui bus įgyvendintas

T. Povilauskas mano, kad atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus ir tik augantį biudžeto lėšų poreikį, nereikėtų tikėtis, kad valdžia nuspręs mažinti PVM tarifą maisto produktams.

„Tai yra labai brangus elementas, atsižvelgiant į tai, kiek reikės pinigų krašto apsaugai ir kitkam, manau, kad neatras jie kitų šaltinių, ir tai pasibaigs diskusijomis“, – teigė SEB banko ekonomistas.

Savo ruožtu A. Izgorodinas abejoja ar mažesnis PVM maistui lems maisto produktų kainų sumažėjimą, kadangi nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) išaugs 12 proc.

„2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje padidės 12 proc., o tai yra jautrus aspektas tiek Lietuvos maisto pramonei, tiek ir prekybos tinklams. Kitaip sakant, dviženklis MMA padidėjimas gali eliminuoti vaisių ir daržovių kainų sumažėjimą dėl lengvatinio PVM tarifo“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partijai, „Nemuno aušrai“ ir  Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ sutarus dėl koalicinės sutarties, pradeda aiškėti, kokių ekonominių pokyčių gali laukti šalies gyventojai per ateinančius ketverius metus.

Tarp esminių sprendimų įvardijamas didžiausių pajamų apmokęstinimas progresiniais tarifais nepriklausomai nuo jų rūšies, antros pensijų pakopos pertvarkymas, didinant kaupiančiojo teisę disponuoti sukauptomis lėšomis bei įtraukiant darbdavius, tačiau tam tikrais klausimais, kaip dėl „Igničio“ delistingavimo, būsimi valdantieji bendro sutarimo neturi.