Kartais geriau nežinoti

„Informacijos ieškojimas ir jos radimas patenkina smalsumą ir gali sukurti saugumo jausmą. Laikais, kai vis dažniau su žmonėmis susipažįstame internetu, profiliai socialiniuose tinkluose gali mums patvirtinti, kad tie žmonės išties yra tikri, apie save sako teisybę ir mes su jais norėtume bendrauti susitikę gyvai. Tačiau ar visada tai, ką randame žmogaus profilyje, yra tiesa? Svarbu suprasti, kad tai, ką apie save rašome ir keliame į socialinius tinklus, yra atvira interpretacijai“, – pastebi „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.

Anot psichologo, stebėdami aplinkinius dažnai siekiame lygintis – pamatyti, kuris yra daugiau pasiekęs ar kurio gyvenimas atrodo geriau. Tačiau informacijos ieškojimas apie kitus turėtų būti vertinamas pagal kontekstą.

„Kai kuriems tai gali atliepti norą kontroliuoti situaciją, joje pajausti daugiau galios. Kuo daugiau dalykų žinome, tuo geriau galime įsivaizduoti, kad mūsų negalima nustebinti, net jei taip nebūtinai ir yra. Kita vertus, pašniukštinėti apie kitus gali būti privalu ir sveika. Pavyzdžiui, einant pas darbdavį dažnai svarbu yra žinoti ką nors apie darbovietę, per darbo pokalbius rodyti susidomėjimą. Tai gali padėti su naujais kolegomis lengviau rasti sąlyčio taškų“, – teigia psichologas.

Pasak M. Kriščiūno, žinojimas dažnai padeda, tačiau norėdami apie kitą žmogų išsiaiškinti viską, galime pažeisti kito privatumą ar norą save apsaugoti. Taip neleidžiame pažinti vienas kito atvirai ir be išankstinių nuostatų. Taip tarsi užkertame kelią autentiškam bendravimui, galime sukelti sunkumų, ypač kurdami naujus santykius.

Situacija: stebėdami aplinkinius dažnai siekiame lygintis – pamatyti, kuris yra daugiau pasiekęs ar kurio gyvenimas atrodo geriau. / DR / FL nuotr.

Ar galiu pamatyti?

Socialinių tinklų vartotojai dažnai domisi, kas peržiūri jų profilius. Tačiau dauguma platformų, tokių kaip feisbukas ar instagramas, nesuteikia galimybės matyti, kas tiksliai užsuko paskaityti daugiau informacijos apie jus. Specializuotos programėlės ir įrankiai dažnai reklamuoja galintys atskleisti šią informaciją, tačiau „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė Justina Antropik įspėja jomis niekada nepasitikėti.

„Atsidarius bet kurią programėlių siuntimosi platformą, jūsų akį gali patraukti aplikacijos, žadančios padėti atsekti, kas lankosi jūsų profilyje. Jos išsiskiria išradingumu, siekia patraukti dėmesį. Pavyzdžiui, siūlo atsakyti, ar buvęs vaikinas jumis dar domisi, ar nežiūri jūsų storių persijungęs profilį. Deja, tokie neva stebuklingi įrankiai gali būti labai pavojingi. Dažnai tai yra nesaugios trečiųjų šalių programėlės, kurios taikosi pažeisti patiklių vartotojų privatumą ir surinkti asmeninius duomenis“, – aiškina specialistė.

Pasak J. Antropik, „Meta“ ne kartą oficialiai nurodė, kad nėra jokio būdo sužinoti, kas peržiūrėjo jūsų profilį, ir įspėja vartotojus apie galimus pavojus naudojant nepatikimas programėles. Nepaisant to, tarp dažniausiai užduodamų klausimų socialinių tinklų platformose vis dar pasitaiko spėlionių, kaip galima indikuoti, kad jus stebi.

Svarbu suprasti, kad tai, ką apie save rašome ir keliame į socialinius tinklus, yra atvira interpretacijai.

„Socialinių tinklų algoritmai yra verslo paslaptis, todėl viešai nežinoma, kaip tiksliai jie veikia. Tačiau nereikėtų bandyti jų pergudrauti ar nerimauti. Pavyzdžiui, kai kam atrodo, kad draugų pasiūlymai feisbuke leidžia atspėti, kad vienas ar kitas žmogus buvo užsukęs pas jus į profilį. Tačiau jų gali atsirasti dėl to, kad jūs ir kitas vartotojas turite bendrų draugų ar panašių pomėgių“, – įžvalgomis dalijasi J. Antropik.

Yra išeitis

Ekspertės teigimu, jei žmogus nenori, kad būtų stebimas socialiniuose tinkluose, gali nesunkiai pasikeisti keletą privatumo nustatymų. Pavyzdžiui, instagrame galite savo paskyrą pasidaryti privačią, o feisbuko privatumo nustatymuose parinkti, kurį turinį galės matyti draugai, o kurį atversite visiems.

„Tie, kurie nori slapta stebėti kitų paskyras, dažnai sukuria netikrus profilius. Todėl, prieš priimdami sekėjus, peržvelkite profilio informaciją ir įsitikinkite jo patikimumu. Šis atsargumo žingsnis gali padėti išvengti nepageidaujamo dėmesio ir geriau apsaugoti savo privatumą internete“, – sako J. Antropik.