Anot jos, teisę svarstyti bendruomenė turi, tačiau šiuo metu reikia vadovautis esamu Vidaus tarnybos statutu.

„Visokių iniciatyvų gali būti, bet šiuo metu mes turime tokią tvarką, kad vidaus reikalų ministras siūlo, o Vyriausybė priima sprendimą. Matyt, visi turi turėti galimybę ar laisvę pasvarstyti, pasiūlyti. Tai yra jų teisė. Tačiau šiuo metu turime tokią tvarką ir ja vadovaujamės“, – laidoje „ELTA kampas“ pabrėžė A. Bilotaitė.

Apie užmojį siūlyti Vidaus tarnybos statuto pakeitimus, kuriais kandidatūrą į PAGD vadovus galėtų teikti ne tik vidaus reikalų ministras, bet ir profesinės sąjungos, šią savaitę užsiminė pareigūnų atstovas Saulius Džiautas.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje profesinės sąjungos reikalavo pratęsti spalio 6 dieną pasibaigsiančią dabartinio PAGD direktoriaus Sauliaus Greičiaus kadenciją. Visgi vidaus reikalų ministrė tikina pagrindo bendruomenės būgštavimams dėl naujo vadovo atėjimo nematanti.

„Manau, kad (naujas PAGD vadovas – ELTA) tikrai susitvarkys su visais iššūkiais, kurie jam teks, nes jų gali būti dar daugiau nei kasdieninė veikla, įprasti procesai. Saugumo situacija yra pasikeitusi, yra naujų temų, naujų problemų, kurias reikia spręsti. Tai yra reikalinga valstybei“, – apie lūkesčius ateinančiam vadovui kalbėjo A. Bilotaitė.

„Atgaivinome civilinę saugą ir, sakyčiau, dabar turime pereiti prie civilinės gynybos. Šiam elementui, matyt, yra didžiausias dėmesys“, – teigė ji.

S. Greičiui įteikė apdovanojimą

Paklausta, kodėl S. Greičiaus vadovavimas nebuvo pratęstas dar penkeriems metams, A. Bilotaitė tvirtina, kad tai yra normali praktika. Ministrė pabrėžia vertinanti kadenciją baigiančio PAGD direktoriaus darbus ir už tai jam skyrusi apdovanojimą.

„Nieko asmeniškai neturiu prieš generolą Saulių Greičių. Turėjome susitikimą, įteikiau ir apdovanojimą, ir padėkojau už darbą. Tikrai nėra privalomumo, pasibaigus kadencijos terminui, ją pratęsti. Tam ir yra numatytos penkerių metų kadencijos. Kiekvienas tarnaujantis vadovas valstybei padaro savo darbą ir po to, priklausomai nuo situacijos, matyt, yra priimami atitinkami sprendimai“, – aiškino Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovaujanti politikė.

„Buvo padaryta daug darbų, kas susiję priešgaisrine apsauga, prevencija. Noriu padėkoti už skaidrius viešuosius pirkimus, kas daugybę metų prieš šį generolą buvo problema, buvo neišeinama iš skandalų. (...) Tačiau laukia naujų ir rimtų iššūkių. Sprendimai yra susiję su tuo“, – akcentavo ji.

Kaip pirmadienį surengtoje konferencijoje teigė S. Džiautas, viena iš priežasčių, kodėl S. Greičiaus kadenciją reikalaujama pratęsti dar penkeriems metams, yra tai, kad naujam PAGD direktoriui įsigilinti į įstaigos valdymo subtilybes prireiks mažiausiai dvejų metų.

Tarpusavyje nesusijusių Eltos šaltinių žiniomis, S. Greičiaus vadovavimo galėjo būti nenorėta pratęsti dėl ugniagesių reakcijos į liepą šalyje siautusią ir daug žalos pridariusią audrą. Neoficialiai kalbama, kad PAGD vadovui priekaištaujama dėl audros išvakarėse gyventojams neišsiųstų perspėjimo pranešimų.

Visgi antradienį baigto A. Bilotaitės inicijuoto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad PAGD vadovai tarnybinių nusižengimų nepadarė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė VRM siūlymui departamento vadovą atleisti iš pareigų.

Šaltinių teigimu, vadovauti PAGD yra pasiūlyta dabartiniam policijos generaliniam komisarui Renatui Požėlai. Tačiau, anot ministrės, apie tai, kas bus naujasis direktorius komentuoti logiška tik priėmus galutinius sprendimus.

R. Požėla policijos generaliniu komisaru penkerių metų kadencijai paskirtas 2019 metais. Ji baigiasi šių metų lapkritį.

PAGD direktorių į pareigas penkerių metų kadencijai skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.