„Tai sudėtingas procesas: perdirbimo linijose naudojama įranga, kuri leidžia atskirti stiklą nuo metalų ir plastiką nuo silikono. Po to reikia apdoroti, siekiant išgauti tą kokybę, kuri leistų medžiagas vėl įtraukti į žiedinį ciklą“, – pasakojo tyrimų ir plėtros inžinierius Gregory Lewis.

Dabar apie 90 proc. saulės modulio gali būti perdirbama ir grąžinama į rinką, o šis procentas kasmet didėja.

„Likę 10 proc. – plastiko sluoksnis iš modulio galo. Jį perdirbti sudėtingiau, todėl kol kas ši dalis yra pašalinama. Bet vyksta moksliniai tyrimai. Ateityje galėsime perdirbti beveik 100 proc.“, – aiškino G. Lewis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis geresnis perdirbimas ir pažangios technologijos finansuojamos iš mokesčio, kuris įtrauktas į saulės elektrinės pirkimo kainą.

„Mokamas aplinkosaugos mokestis, siekiantis pusantro euro už kiekvieną nupirktą plokštę. Būtent už šiuos pinigus ir organizuojame jų perdirbimą“, – sakė saulės modulių surinkimo ir valdymo Belgijoje vadovas Johan Gossens.

Išmontuotas saulės elektrines Belgijoje galima palikti 88 surinkimo punktuose, o tie, kurie atsikrato daugiau nei 40 plokščių, gali jas išvežti tiesiai iš namų.