„Jei mes norime turėti kažką, kaip teisininkai sakytų, neperšaunamo, ir būti tikri, kad tai 100 proc. atitinka įstatymus ir niekas negalėtų tuo abejoti, manau, kad tai būtų labai svarbu ateičiai, kad ir kokį sprendimą rastume, jis turi būti teisiškai pagrįstas, todėl steigimas užtrunka ilgiau“, – ketvirtadienį Europos Tarybos (ET) teisingumo ministrų tarptautinės konferencijos kuluaruose kalbėjo organizacijos vadovė.

Pasak jos, šis procesas užtrunka ir todėl, jog norima, kad tribunolas ne tik priverstų Rusiją prisiimti atsakomybę už savo veiksmus Ukrainoje, bet ir būtų pavyzdžiu ateityje.

Panašią poziciją viename iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ET Ministrų Komitetui renginių išsakė ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

„Tikiu, kad jei kalbame apie Specialųjį tribunolą, vienintelis atsakymas yra ne regioninis, o tarptautinis sprendimas, kuris turėtų užtikrinti, kad tarptautinė teisė veiktų“, – kalbėjo ji.

Ministrė pažymėjo tikinti, jog ET pastangomis regiono šalių politinė valia įkurti tribunolą bus sutelkta.

Anot ET generalinės sekretorės, šiuo metu diskusijos dėl tribunolo steigimo vyksta keliasdešimties šalių grupėje. Vienas iš manomų sprendimų tribunolo steigimui galėtų būti dvišalė ET ir Ukrainos sutartis.

Apie siekį įkurti Specialųjį tribunolą tarptautiniams Rusijos nusikaltimams Ukrainoje kalbama nuo invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.

E. Dobrowolska taip pat pažymėjo, jog tribunolas turėtų užtikrinti tarptautinės teisės veikimą.

„Tarptautinis baudžiamais teismas (TBT) veikė labai greitai. Turime Putino arešto orderį, bet nepaisant to, Mongolija vis tiek priėmė Putiną ištiesdama raudoną kilimą, o ne jį areštuodama“, – teigė ministrė.

TBT pernai V. Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.

Šis orderis reiškia, kad Rusijos vadovas turėjo būti suimtas TBT sprendimus pripažįstančioje Mongolijoje, kurioje jis lankėsi šią savaitę.

„Rusija niekada nesusidūrė su jokia atsakomybe dėl vykdytų žiaurių nusikaltimų, ji taip elgiasi, nes yra įsitikinusi, kad gali išsisukti“, – kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Konferencijos „Atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje link“  taip pat pasirašyta ET pagrindų Konvencijos dėl dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės sutartis.

„Mano nuomone, tai yra sutartis, dėl kurios mes sutarėme labai greitai (...). Dirbtinis intelektas vystosi labai greitai, jei neturėsime teisinės sistemos, kurią galėtume taikyti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, jis gali daryti žalą“, – pažymėjo M. Pejčinovič Burič.

Lietuva ET Ministrų Komitetui pirmininkauja nuo gegužės 17 iki lapkričio 13 dienos, jo metu prioritetas skiriamas paramai Ukrainai.