Susitikimas įvyko ekonomikos forumo Vladivostoke, į kurį V. Putinas atvyko antradienį po valstybinio vizito Mongolijoje, kuluaruose.

Rusijos televizija transliavo vaizdus, kaip V. Putinas Serbijos vicepremjerui Aleksandarui Vulinui pasakė, kad Rusija pakvietė prezidentą Aleksandarą Vučičių dalyvauti spalį Kazanėje vyksiančiame BRICS viršūnių susitikime.

A. Vulinas teigė, kad tai, kad Serbija yra ir Rusijos sąjungininkė, ir strateginė partnerė, daro didžiulį spaudimą šiai Balkanų šaliai.

Serbija „niekada netaps NATO nare, niekada neįves sankcijų Rusijos Federacijai ir niekada neleis, kad iš jos teritorijos būtų vykdomi bet kokie antirusiški veiksmai“, pridūrė A. Vulinas.

Serbiją ir Rusiją istoriškai sieja glaudūs ryšiai.

Be to, Belgradas yra viena iš retų Europos sostinių, atsisakiusių prisijungti prie tarptautinių sankcijų Kremliui dėl invazijos į Ukrainą.

Susitikimas įvyko po to, kai praėjusią savaitę Prancūzija ir Serbija pasirašė svarbų susitarimą dėl ginkluotės, pagal kurį Belgradas iš Prancūzijos bendrovės „Dassault Aviation“ įsigis 12 karo lėktuvų „Rafale“.

Dešimtys daugiafunkcinių naikintuvų padės Serbijai modernizuoti savo karines oro pajėgas ir pakeisti pasenusius sovietinius naikintuvus.

Po sutarties pasirašymo A. Vulinas Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė, kad susitarimas „buvo sudarytas dėl karinių ir praktinių priežasčių ir jokiu būdu neturės neigiamo poveikio Serbijos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykiams“.

A. Vulinas jau seniai yra vienas didžiausių Kremliaus rėmėjų tarp Serbijos valdančiojo elito atstovų.

2023-iaisiais Vašingtonas A. Vulinui paskelbė sankcijas dėl įtariamos korupcijos, kai jis dar vadovavo šalies žvalgybos tarnyboms.

Tų pačių metų lapkritį jis atsistatydino iš šio posto, nes, kaip manoma, patyrė Vakarų spaudimą.

Gegužės pradžioje A. Vulinas buvo paskirtas vicepremjeru.