Daugiau nei 700 karo aukų palaikai buvo aptikti vadinamajame Mirties slėnyje, esančiame šalies šiaurėje, praėjus dešimtmečiams po jų žūties.

Ceremonija Choinicėse prasidėjo laidotuvių mišiomis bazilikoje. Po mišių vyko karo aukų pagerbimas vietinėse nacių aukų kapinėse. Palaikai buvo sutalpinti 188 mažuose mediniuose karstuose, perjuostuose valstybinės vėliavos spalvų – baltos ir raudonos – kaspinais.

Apeigose dalyvavo ne tik aukų artimieji, bet ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas, vietos ir valstybinio Nacionalinės atminties instituto pareigūnai, kurie atliko ir dokumentavo ekshumacijas.

„Norime, kad neišblėstų (žuvusiųjų) atminimas, norime sugrąžinti orumą nusikaltimų Choinicėse aukoms“, – sakė vyskupas Ryszardas Kasyna.

A. Duda pranešime teigė, kad vienintelė priežastis, dėl kurios aukas nužudė naciai, buvo ta, kad jie buvo lenkai. Lenkijos prezidentas pridūrė, kad prisiminimai apie aukas visada bus saugomi nacionalinėje atmintyje.

Lenkų civilių palaikai, įskaitant 218 psichiatrijos ligoninės pacientų, 2021–2024 metais buvo ekshumuoti iš kelių atskirų masinių kapų Choinicių pakraštyje.

Rasti asmeniniai daiktai ir dokumentai padėjo atpažinti apie 120 egzekucijos, įvykdytos 1945 metų pradžioje, aukų. Tarp jų buvo mokytojai, kunigai, policijos pareigūnai, miškininkai, pašto darbuotojai bei žemės savininkai.

Istorikai nustatė, kad naciai, netrukus po įsiveržimo į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1 dieną, kai kuriems civiliams įvykdė mirties bausmę, siekdami pavergti tautą.

Dar 500 aukų palaikai yra iš 1945 metų sausį įvykdytos egzekucijos, kai vokiečiai bėgo iš šios vietovės. Kapuose buvo rasta kulkų ir sviedinių iš vokiečių pajėgų naudotų ginklų.

Ekspertai ir toliau šukuoja teritoriją, ieškodami daugiau masinių kapų, siejamų su nusikaltimu.

Per karą Lenkijoje žuvo apie 6 mln. žmonių arba šeštadalis šalies gyventojų, iš kurių 3 mln buvo žydai. Dėl karo taip pat labai nukentėjo šalies infrastruktūra, pramonė ir žemės ūkis.