Išlydėjo pirmoji ponia

Praėjusią savaitę Lietuvos olimpiečiai išklausė premjerės Ingridos Šimonytės palaikymo žodžių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, vėliau apsilankė Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK), o vakar jau mynė prezidentūros slekstį. Čia vykusiame renginyje G. Nausėda mūsų atletus priėmė drauge su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene.

Kreipdamasis į sportininkus šalies vadovas akcentavo, kad kiekvienas jų nukeliavo nepaprastai toli, įrodė sau ir kitiems, kad kasdienis darbas ne tik atsiperka, bet ir apdovanoja.

„Šiandien jūs nešate ne tik savo, bet visos tautos viltis ir svajones. Nuoširdžiai džiaugiamės ir didžiuojamės jumis bei jūsų ryžtu atstovauti mūsų šaliai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“, – kalbėjo Prezidentas.

Pirmoji ponia D. Nausėdienė akcentavo, kad olimpiečiai ir jų puoselėjamos vertybės tampa įkvėpimu mažiesiems sportininkams.

Garbė: G. Nausėda delegacijos vėliavnešei raitelei J. Vanagaitei-Samuilei įteikė tautinę trispalvę. / S. Lisausko / BNS nuotr.

Sugrįžimas po 100 metų

Paryžiuje lygiai prieš šimtą metų vykusiose VIII olimpinėse žaidynėse pirmą kartą debiutavo nepriklausomos Lietuvos komanda. G. Nausėdos teigimu, praėjus lygiai 100 metų nuo pirmųjų olimpinių startų, šiandienos rinktinės pasiekimai liudija turtingas mūsų šalies sporto tradicijas ir įrodo Lietuvos atletų gebėjimą drąsiai žengti pirmyn ir skinti pergales naujose sporto šakose.

„Jau šiandien aišku, kad Lietuvos olimpinės vėliavos sugrįžimas į Paryžių – jūsų svajonių išsipildymas Paryžiuje – taps Lietuvos sporto istorijos dalimi. Jūsų pavyzdžiu ateityje seks daugelis kartų“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas padėkojo visiems treneriams, pagalbininkams, federacijų vadovams, kurie metai iš metų palaiko gyvas mūsų olimpines viltis, o olimpiečiams palinkėjo stiprybės ir motyvacijos, akcentuodamas, kad juos palaiko visa Lietuva.

„Tegul kiekviename olimpinės kelionės metre jus lydi didžiausia sėkmė!“ – sveikinimo kalbą užbaigė šalies vadovas.

Lankysis, bet trumpai

Prezidentas atletams tradiciškai įteikė tautinę trispalvę. Jis ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė šiltai pabendravo su Lietuvos vėliavą olimpiadoje nešiančia raitele Justina Vanagaite-Samuile ir buriuotuoju Ryčiu Jasiūnu.

Liberaliai žiūrėčiau į tokią galimybę, tačiau tai neturėtų būti visiškai dirbtinė natūralizacija, kai žmogus nėra susijęs su Lietuva.

Pats G. Nausėda žadėjo stebėti olimpines žaidynes per televizoriaus ekraną, o gyvai jis ketina vykti į atidarymo ceremoniją ir keletą varžybų, kuriose startuos lietuviai. Jis paminėjo plaukimo, irklavimo ir 3×3 krepšinio turnyrus.

G. Nausėda yra didelis krepšinio gerbėjas, tačiau nacionalinė vyrų komanda praleis jau antras olimpines žaidynes iš eilės.

„Na, bet turime 3×3 krepšinį. Išties, be vyrų rinktinės tapo gerokai mažesnė mūsų olimpiečių delegacija. Supraskite, kad, nuosekliai dirbant, pergalės vis tiek ateis. Aš matau ateinančią puikią kartą. Svarbiausia, kad patikėtume savo jėgomis. Kai atsiras pasitikėjimas, tai, net nesant favoritais, viskas tampa įmanoma. Atsimenu Islandijos rinktinę futbolo čempionate. Tai buvo tarsi stebuklas. Mums reikia išlaukti, kol stebuklai pradės eiti ir į Lietuvos kiemą“, – G. Nausėdą cituoja portalas sportas24.lt.

Legionierių nesikrato

Po nesėkmės olimpiniame krepšinio atrankos turnyre Puerto Rike visuomenėje vėl kilo diskusijų apie natūralizuoto žaidėjo poreikį Lietuvos krepšinio rinktinei. Anot sportas24.lt, G. Nausėda nėra kategoriškai nusiteikęs prieš tokią galimybę.

„Aš liberaliai žiūrėčiau į tokią galimybę, tačiau tai neturėtų būti visiškai dirbtinė natūralizacija, kai žmogus visiškai, net emociškai, nėra susijęs su Lietuva. Kažkoks emocinis ryšis turėtų būti. Pasaulis juda į tą pusę, todėl į tai reikia žiūrėti paprasčiau nei prieš 10 ar 20 metų. Bet pasikartosiu, nesinorėtų to daryti visiškai dirbtinai“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas prieš keletą metų sugrąžino Lietuvos pilietybę Kaune gimusiam Ignui Brazdeikiui. Vis dėlto Kanados lietuvis šią vasarą atsisakė padėti vyrų krepšinio rinktinei.

Debiutantė: naujoji Lietuvos olimpinė viltis – šokėja D. Banevič. / S. Lisausko / BNS nuotr.

Medalių medžioklė

XXXIII olimpinės žaidynės startuos liepos 26 d. atidarymo ceremonija Senos paupyje ir tęsis iki rugpjūčio 11 d.

Lietuvos delegaciją sudarys 50 atletų, besivaržysiančių 13-oje sporto šakų. Tai – daugiau nei buvo pirmojoje po Nepriklausomybės atkūrimo olimpiadoje Barselonoje 1992 m. (47 sportininkai) ir 2021 m. Tokijuje (42), tačiau mažiau nei 1996 m. Atlantoje (61), 2000 m. Sidnėjuje (61), 2004 m. Atėnuose (59), 2008 m. Pekine (71), 2012 m. Londone (62) ir 2016 m. Rio de Žaneire (67).

Į Paryžių vyks 49 treneriai ir aptarnaujančio personalo nariai. Su rinktine dirbs net 11-os medikų komanda.

Panašiai kaip ir praėjusiose žaidynėse 2021-asiais Tokijuje, Paryžiuje lietuviai daugiausia ambicijų puoselėja disko metimo, irklavimo, plaukimo rungtyse. Jau antrose žaidynėse iš eilės atrankos barjerų neįveikė vyrų krepšinio rinktinė, anksčiau į Lietuvos taupyklę įmesdavusi šūsnį bronzos medalių. Toks pat likimas ištiko kadaise ant prizininkų pakylos kildavusius bokso atstovus.

Tiesa, šį kartą viltis kursto olimpiadoje debiutuosiančio breiko perspektyvos. Nors į 2028 m. Los Andželo žaidynių programą breikas vėl nebeįtrauktas, tikimasi, kad pasaulio breiko čempionė Dominika Banevič spės pačiupti ir olimpinį trofėjų.