„Atrodytų, viskas yra labai baisu, bet tai tik nekalti vabzdeliai – lašalai, lietuviškai dar vadinami vienadienėmis. Šiems vabzdžiams dažnai būdingas sinchroniškas ritimasis. Kai baigiasi jų vystymosi stadija, vyksta subadult, arba priešimaginė stadija, o paskui jie tampa imagais ir gyvena kelias dienas. Jie neturi burnos organo, jis redukuotas, jie nesimaitina, taigi jų funkcija – masiškai pasidauginti ir pabaigti savo gyvenimą“, – aiškino mokslininkas.

– Kas vyksta ant tilto Druskininkuose?

– Tai sinchroniškas, masinis lašalų ritimąsis ir poravimąsi. Kodėl sinchroniškas ir masinis? Nes gamta prisitaiko, kad būtų didesnis šių vabzdžių išgyvenimas, o kai viskas vyksta masiškai, tikimybė vienam individui išgyventi yra didesnė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai normalu?

– Aš manau, kad taip. Mes turėtume džiaugtis, kad Lietuvoje dar vyksta tokie masiniai lašalų išskridimai, nes lašalai yra priskiriami prie makrobestuburių, kurie indikuoja gerą būklę. Vadinasi, tame vandens telkinyje, kuriame jie gyveno ir kuriame išsirito, pakanka deguonies. O jei pakanka deguonies, vadinasi, ekologinė būklė to vandens telkinio yra gana nebloga.  

Šis masinis ritimasis, nors gamtoje yra neretai pasitaikantis ir daugeliui gyvūnų naudingas, nes žuvys, paukščiai maitinasi, bet žmogui jis gali sudaryti tam tikrų nepatogumų. Pavyzdžiui, jeigu dabar tas tiltas nuklotas, tikriausiai, priešimago stadijos lašalų, tai kelio paviršius gali tapti slidesnis. Apskritai galbūt reikėtų kelininkams įspėti per tokius masinius ritimusis lašalų, pastatyti ženklų, kad vairuotojai būtų atidesni, nes slystelėti yra labai paprasta. Girdėjau, kad, pavyzdžiui, Jonavoje, kur yra tiltų per Nerį, kurioje irgi masiškai išsirita lašalų, atrodo, tuo metu nenaudojamas tiltų apšvietimas, nes šie vabzdžiai skrenda į šviesą. 

Mes turėtume džiaugtis, kad Lietuvoje dar vyksta tokie masiniai lašalų išskridimai, nes lašalai yra priskiriami prie makrobestuburių, kurie indikuoja gerą būklę.

– Ar naudingi žmogui lašalai?

– Savaime aišku! Pavyzdžiui, žvejams. Tai yra maistas žuvims. Muselininkai net naudoja lašalų imitacijas, gaudydami su museline meškere kiršlius ar upėtakius. Vadinasi, žmogui tai tikrai nekenkia. Kituose kraštuose, pavyzdžiui, Afrikoje, kur masiškai ritasi plunksnėtaūsiai uodai, vietiniai juos gaudo ir kepa.

– Gal ir iš lašalų įmanoma ką nors pagaminti?

– Kažkas turėtų jų prigaudyti, tik, aišku, geriau ne visus, ir pamėginti paruošti kokį patiekalą. O ką gali žinoti?!

– Aš šis reiškinys mums ką nors parodė? Ką nors ypatingo?

– Negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti. Tai įdomus reiškinys, bet šis masinis ritimasis yra dažnas. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad vabzdžių pasaulis yra stipriai priklausomas nuo klimato sąlygų. Net uodų skaičius priklauso nuo klimato sąlygų. Jeigu palankios sąlygos, žiema – nešalta, uodai sėkmingai peržiemoja lervinėje stadijoje, vadinasi, jų daugiau ir jie daugiau kanda. Taip pat ir su kitais įvairiais vabzdžiais.

– Mokslininkai sako, kad mes turime kuo geriau pažinti vabzdžius, jie turi būti mūsų draugai, taip, Kęstuti?

– Visiškai pritariu. Reikia juos pažinti, nes daugelis jų yra labai naudingi. Pavyzdžiui, įvairios vapsvos, bitutės – jeigu jų nebūtų, neturėtume derliaus, neturėtume duonelės, niekas neapdulkintų augalų. Tai yra svarbu – pažinoti, mylėti ir globoti.