Apie tai plačiau pakomentavo LB atstovas Vaidotas Tuzikas.

– Problema įvairiapusė ir daugialypė. Yra tam tikri jos sprendimo būdai. Demografija – toks dalykas, kurio greitai neišspręsi. Yra ateitis, kuri jau įvyko, nes patyrėme didelę emigraciją, gimstamumas ženkliai sumažėjo. Natūrali gyventojų kaita, tai yra skirtumas tarp gimusių kūdikių ir mirusių žmonių, ji yra jau užprogramuota būti reikšminga. Bet jeigu pažiūrėtume į pastarųjų dešimties metų statistiką, tai gimusių kūdikių būna apie 20 tūkst. per metus, kai tuo tarpu mirusių gyventojų – apie 40 tūkst. per metus.  

Yra ateitis, kuri jau įvyko, nes patyrėme didelę emigraciją, gimstamumas ženkliai sumažėjo.

– Yra ir darbo rinkos rodikliai. Berods, šiais metais Lietuvoje iš darbo rinkos išėjo daugiau žmonių negu atėjo, ar ne? 

– Taip, natūrali gyventojų kaita jau netrumpą laiką yra neigiama. Tik gera žinia yra ta, kad per pastaruosius porą metų mes patyrėme tokį beprecedentį imigracijos srautą į Lietuvą. 2022 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą atvyko nemažai karo pabėgėlių. 2023 metais nemažai žmonių atvyko dirbti iš Vidurio Azijos: Kazachstano, Kirgizijos ir panašių valstybių. Tie srautai buvo rekordiškai dideli. Tai lėmė, kad jie nusvėrė neigiamą natūralios kaitos gyventojų įtaką. Dėl to gyventojų skaičius netgi padidėjo per pastaruosius porą metų, ko nėra buvę labai ilgą laiką. 

– Seimo biudžeto ir finansų komitete pastebėjote dar kitą dalyką. Kalbėdamas ten, jūs sakėte, kad Lietuvoje surenkama per mažai mokesčių, mažiau negu kitos šalys surenka. Kiek reikėtų surinkti? 

– Mūsų vertinimai rodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos pragyvenimo lygį ir į tam tikrą tendenciją, kuri yra tarp ES valstybių, tai yra, kaip gerai valstybės gyvena, kiek jos gali sau leisti nupirkti prekių ir paslaugų, ir kiek vidutiniškai mokesčių surenka į valstybės biudžetą. Tai tas atotrūkis nuo šios tendencijos – maždaug apie 4,5 proc. BVP. Išvertus į eurus, tai beveik 3 mlrd. eurų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip surinkti daugiau mokesčių? 

– LB ne kartą yra siūlęs keletą sprendimų. Galvojant apie papildomas pajamas, reikėtų remtis dviem principais. Viena vertus, žinome, kad bet kokie mokesčių pakeitimai dažniausiai turi poveikį ekonominei raidai. Padidinus mokesčius ekonomikos raida arba augimas gali sulėtėti. Kita vertus, kitas rodiklis, į kurį reiktų žiūrėti, yra tai, kur mes labiausiai atsiliekame nuo kitų valstybių. Pavyzdžiui, kaip atspirties tašką paimame ES arba euro zonos vidurkį, o tada žiūrime, kokiose srityse jie surenka daugiau mokestinių pajamų. Visų pirma, tos mokestinės sritys yra pajamų ir turto apmokestinimo didysis atotrūkis. Yra ir nemažai visokių išimčių pajamų apmokestinime. Turto apmokestinimas Lietuvoje yra nedidelis. 

– Lietuvoje – nemaža atskirtis. Vilnius gyvena burbule, o tas burbulas, kuris priiminėja sprendimus, nemato, kaip gyvena dalis Lietuvos. Tos lengvatos yra būtinos. Buvo didelis pasipiktinimas, kai kilo diskusijos dėl NT apmokestinimo. Jis buvo keičiamas turbūt kokius keturis kartus, vis mažinant tą dalį, kurią tektų mokėti regionuose. Taigi čia tokia labai jautri tema, ar ne? 

– Tema jautri, bet nenorėčiau veltis į politines diskusijas. Mano supratimu, būtent tie sprendimai dėl apmokestinimo turėtų būti daromi remiantis ekonominiais argumentais. Politiniai argumentai dažnai truputį iškreipia realybę.

Tik kas penktas, baigęs tuos kursus, lieka darbo rinkoje ilgiau nei šešis mėnesius.

– Bet turi būti ir socialiniai argumentai, ar ne? LB nuomone, būtina vyresnius žmones išlaikyti ilgiau darbo rinkoje, investuojant į jų įgūdžių gerinimą, kas yra geras dalykas. Jie tą daro ir dabar, kas gali dirba arba kažkaip kitaip judina ekonomiką, renovuodami sodybas, keliaudami ar prižiūrėdami savo anūkus. Tai ta diskusija galiausiai nueis link to, kad pensinis amžius bus pavėlintas ir žmonėms reikės dirbti ilgiau, nes demografinė krizė – didelė. Ir bus dar didesnė. 

– Dėl pensinio amžiaus ilginimo yra atskira diskusija, bet yra kitų priemonių, kurios ir dabar taikomos, pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba taiko profesines mokymo priemones, įvairias paramos priemones žmonėms, kurie galbūt patys negali atvykti į darbo vietą. Nenoriu labai stipriai kritikuoti, bet tų priemonių efektyvumas verčia suklusti. Pavyzdžiui, 2023 metais maždaug 29 proc. iš visų, kurie dalyvavo tose priemonėse, dirbo šešis mėnesius po priemonės pasibaigimo. O praėjus šešiems mėnesiams tokių dirbančių liko tik 20 proc. Tai reiškia, kad tik kas penktas, baigęs tuos kursus, lieka darbo rinkoje ilgiau nei šešis mėnesius. 

– Kitaip tariant, pasinaudoja galimybe, pasiima pinigus ir daro tai, ką darė anksčiau. Nedirba arba dirba kažkokį kitą darbą? 

– Taip. Mano supratimu, tas rodiklis galėtų būti aukštesnis ir prisidėtų ypač prie vyresnio amžiaus žmonių ilgesnio likimo darbo rinkoje ir įgūdžių gerinimo. 

– Kaip manote, kiek vyresni žmonės turėtų likti darbo rinkoje?

– Žmonės turėtų galėti dirbti produktyviai ir gauti geras pajamas. Tokias, kokių reikia pragyvenimui visą savo darbingą amžiaus laiką. Įvairiais vertinimais, tai yra nuo 18 iki 65 metų. Toks pensinis amžius ir bus nuo 2026 metų. Sprendžiant iš užimtumo tarnybos duomenų, šiuo metu problemos prasideda būtent vyresniems nei 50 metų gyventojams.