Apeliacinis teismas birželio pabaigoje atmetė minėto nuteistojo skundą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vėl prašyti paskirti terminuotą bausmę nuteistasis galės po tam tikro laiko.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika tik auga ir nėra galimybių A. Jabkevičiui bausmę švelninti.

Lietuvoje jau kurį laiką galioja įstatymai, kad iki gyvos įkalinti asmenys ateityje gali tikėtis terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

„Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t.y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui“, – rašoma teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio nutartyje.

Šiuo metu nuteistojo A. Jabkevičiaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, priešingai, ji yra artima aukštai

Pasak teismo, iš nuteistojo A. Jabkevičiaus ankstesnių tyrimų matyti, kad 2021 m. kovo 4 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 70 balų,  2022 m. gegužės 23 d. – 81 balas, o šiuo metu (2024 m. kovo 14 d. tyrimas) yra 85 balai, t.y. kiekvienais metais nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ne mažėjo, o priešingai – didėjo; per 3 metus ji padidėjo net 15 balų.

„Šiuo metu nuteistojo A. Jabkevičiaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, priešingai, ji yra artima aukštai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dėl darbinės veiklos nutraukimo ir įstaigoje padaryto pažeidimo yra matomas neigiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaitinės vertės pokytis. Tai rodo, kad per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, esant tik vienam riziką nusikalsti mažinančiam veiksniui, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, o bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti“, – paskelbė teismas.

Pasak teisėjų, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau A. Jabkevičius nededa pakankamai pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. 

„Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į nuobaudų ir paskatinimų santykį, jų skyrimo chronologinę seką, akivaizdu, jog nuteistojo pasikeitimai teigiama linkme nėra kryptingi ir pastovūs. Vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo, kryptingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam A. Jabkevičiui paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme“, – mano Apeliacinis teismas.

Auka tapo naktį namo grįžusi teologijos studentė

ELTA primena, kad itin žiaurų nusikaltimą A. Jabkevičius įvykdė 1999 m. rugsėjo 1-osios naktį, vos sulaukęs pilnametystės. Vievyje su bendrais jis užpuolė pas tėvus atvykusią merginą. Ji naktį atvyko autobusu ir su lagaminais ketino eiti pas tėvus. Jaunų vyrų kompanija užpuolė merginą, prieš ją smurtavo, grasino medžiokliniu peiliu, paskui nusivedė link Vievio ežero. Ten ji buvo išžaginta, paskui auką jaunuoliai nusivedė į A. Jabkevičiaus tėvų namus, kur ji toliau buvo žaginama. Paryčiais mergina vėl buvo vedama prie ežero, ji siūlė savo skriaudikams 470 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų manais už paleidimą, tačiau jauni vyrai prieš ją smurtavo toliau. Mergina mirė nuo uždusimo, jos kūnas buvo rastas įmestas į kanalizacijos šulinį ir apdengtas medžio šakomis.

Nuteistojo pasikeitimai teigiama linkme nėra kryptingi ir pastovūs

Įtariamieji netrukus buvo sulaikyti, o po metų nuteisti. A. Jabkevičius nuteistas kalėti iki gyvos galvos, dar du jauni vyrai sulaukė terminuotų laisvės atėmimo bausmių.

Nubaustas už alkoholinių gėrimų laikymą kalėjime

Už grotų A. Jabkevičius buvo 14 kartų skatintas, tačiau jis 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. 

Šiemet vasarį jis buvo nubaustas už draudžiamų daiktų – SIM – kortelės laikymą, pernai spalį per tvorą į kitos brigados kiemą permetė 1 kilogramą žalios mėsos, 2021 m. lapkritį buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir surogatų laikymą. Pareigūnai atkreipė dėmesį, kad paskutiniojo nusižengimo nuteistasis kritiškai nevertina. Vertinimo metu jis paaiškino suprantantis, kad tai yra draudžiama, tačiau mano, kad savo elgesiu niekam žalos nedarė, tiesiog norėjo palaikyti ryšius su drauge ir „turėti daugiau privatumo“. Be to, nuteistasis ne visada pripažindavo padaręs ir kitus drausminius pažeidimus, būdavo linkęs savo elgesį pateisinti.

Anot kalėjimo dokumentų, nors nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, jis ilgą laiką dirbo, tačiau, bylos duomenimis, jis 2009 m. liepos 27 d. buvo atleistas iš darbo už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nes savavališkai atidarė gamybos baro duris ir be palydos vienas išėjo į lauką.

2020 m. birželio 12 d. A. Jabkevičių perkėlus į tuometinį Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, nuteistasis ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, todėl buvo įdarbintas įmonėje „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche. Tačiau išdirbęs daugiau nei metus, 2021 m., gruodžio 2 d., nuteistasis pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo. Pokalbio metu jis nurodė, jog buvo paprašytas išeiti iš darbo dėl to, jog kilo konfliktas dėl darbo našumo. Nuteistasis taip pat buvo įsidarbinęs valytoju, tačiau 2021 m. lapkričio 18 d. iš darbo buvo atleistas ir dabar įkalinimo įstaigoje nedirba.

„Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. Jabkevičiui nepavyksta išlaikyti stabilius darbo santykius. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Anksčiau veikusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, kur ilgą laiką su kitais nuteistaisiais iki gyvos galvos kalėjo Vievio gyventojas, pareigūnai pastebėjo, kad vyras linkęs smulkiai pažeidinėti bausmės atlikimo režimą, dienotvarkės ir nuteistųjų elgesio taisyklių reikalavimus, turi polinkį pasinaudoti kitų silpnybėmis ir silpnavališkumu, mėgsta gudrauti, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas. Laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis ne kartą yra įsivėlęs į rizikingas situacijas, kurios suponuoja prielaidą, jog asmuo vis dar gali būti lengvai paveikiamas kitų neigiamos įtakos.

Pavyzdžiui, 2003 m. kovo 24 d. tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog 2003 m. vasario 28 d. nuteistasis atsisakė išeiti iš laikino sulaikymo kameros nepilnai kratai, elgėsi įžūliai, buvo neprognozuojamas, grasino prižiūrėtojui, spyrė korpuso vyresniajam į koją.

A. Jabkevičiaus anksčiau buvo teistas 6 kartus (už vagystes ir plėšimus), pirmą kartą buvo nuteistas vos 15 metų amžiaus. 1999 m. rugpjūčio 8 d. ir 1999 m. rugsėjo 2 d. jaunuolis įvykdė plėšimus, šiuos nusikaltimus įvykdė nepraėjus nei mėnesiui, kai buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos.

A. Jabkevičiui du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, be to, ne kartą buvo atleistas nuo bausmės lygtinai prieš terminą.

„Tačiau A. Jabkevičius tinkamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nekeitė, jo nusikaltimai vis sunkėjo. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo A. Jabkevičiaus pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, šios aplinkybės yra svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam“, – mano Apeliacinis teismas.