Nutarimo projektą, kuriuo Seimui siūloma denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, penktadienį užregistravo Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Seime žurnalistams sakė, kad kitą savaitę vyksiančiame Vyriausybės posėdyje projektas bus teikiamas tvirtinti ministrams, prezidentas Seimui jį turėtų pateikti liepos 11 dieną.

„Tai gyvybinis interesas, per šią sesiją būtų galima priimti pasitraukimą iš mūsų pajėgumus varžančios konvencijos“, – sakė ministras.

„(Konvencija – BNS) reiškia, kad ne tik mes patys negalime naudoti tokių priemonių, o rusai gali, bet net sąjungininkai čia to negalėtų daryti. Tai gynybinės architektūros prasme tai yra būtinas sprendinys“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, šaliai iš konvencijos trauktis būtina pasikeitus geopolitinėms aplinkybėms, prasidėjus Rusijos pradėtai plataus masto invazijai Ukrainoje.

Visos šalys, kurios turi pasienį su Rusija, šitos konvencijos neturi. Situacija dramatiškai pasikeitė, turime priimti šitą sprendimą.

„Visos šalys, kurios turi pasienį su Rusija, šitos konvencijos neturi. (...) Situacija dramatiškai pasikeitė, turime priimti šitą sprendimą“, – kalbėjo ministras.

Ministrui antrino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, svarstant pasitraukimą svarbu atsižvelgti į per pastaruosius kelerius metus reikšmingai pablogėjusią saugumo situaciją.

„Todėl Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva šitame kontekste ir turėtų būti vertinama ir matoma, nes kasetiniai šaudmenys, kaip ir nurodo Krašto apsaugos ministerija, yra svarbi gynybinė priemonė, svarbus gynybinis ginklas“, – tvirtino ji.

Dalis partnerių – informuoti

L. Kasčiūno teigimu, dalis tarptautinių partnerių informuoti apie šį Lietuvos apsisprendimą.

„Mes suprantame, kad gali būti reakcijų, bet tikrai norime pasakyti, kad tai yra būtinybė“, – teigė politikas.

L. Kasčiūnas sakė, kad yra surinkęs šimto parlamentarų parašus, remiančius pasitraukimą iš konvencijos.

„Krašto apsaugos ministras dar tuo metu, kai buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, rinko parašus šiai iniciatyvai, ir iš tiesų parašų surinkta tikrai daug. Turint galvoje, kad Seimo sesija yra pratęsta iki liepos 18 dienos, numatytos keturios posėdžių dienos, laiko tikrai pakaktų“, – V. Čmilytė-Nielsen prognozavo, kad  Seimas galėtų sutartį denonsuoti dar pratęstoje pavasario sesijoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu penktadienį žurnalistams sakė, kad pasitraukimas iš konvencijos leistų padidinti Lietuvos gynybinę galią.

„Turint galvoje, kad Lietuva kovinę galią didina turėdama vieną oponentą, kuris yra šalia mūsų. Tas oponentas turi teisę naudoti tokią ginkluotę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot jo, kol kas iš užsienio partnerių nesulaukta didelių pastabų dėl tokių Vilniaus planų.

„Galbūt yra daugiau klausimų, noriu pabrėžti, kad laikomės nuostatos būti kuo labiau skaidrūs ir maksimaliai paaiškinti motyvus, kodėl tai darome“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuva prisijungė 2011-aisiais

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusių metų rugsėjį kreipėsi į Valstybės gynimo tarybos narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tačiau taryba tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti.

Prezidentūros atstovai teigė, kad šiuo klausimu trūksta ekspertų vertinimų, sąjungininkų požiūrio, o pasitraukimas iš konvencijos gali pakenkti šalies prestižui.

KAM laikosi pozicijos, kad kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. Ministerijos teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.