„Turime kuo greičiau pradėti naudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas nenumatytąsias pajamas karinėms Ukrainos reikmėms“, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Šią poziciją Lietuvos diplomatijos vadovas išsakė dalyvaudamas ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Pasak ministerijos, G. Landsbergis paragino kolegas kuo greičiau patvirtinti ES teisės aktus dėl karinės paramos Ukrainai.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų ES taryba praėjusią savaitę pritarė planui iš maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautą pelną panaudoti Ukrainos ginklavimui, tačiau dar kyla neaiškumų dėl praktinio jo įgyvendinimo.

Anot G. Landsbergio, Vakarų baimė ir nuosaikumas veikia „kaip kvietimas Rusijai“ eskaluoti situaciją tiek Ukrainoje, tiek ES ir NATO valstybėse.

„Turime leisti Ukrainai smogti atgal, jei Rusija eskaluoja. Turime jungtis prie realios pagalbos Ukrainai iniciatyvų ir jas kuo greičiau įgyvendinti“, –  sakė G. Landsbergis.

Lietuva yra išsakiusi viešą paramą  Prancūzijos, Vokietijos bei Čekijos iniciatyvoms dėl paramos Ukrainai  ir ėmėsi konkrečių veiksmų, kad pagalba Rusijos niokojamą šalį pasiektų kuo greičiau.

Anot ministerijos, G. Landsbergis susitikime taip pat pasidalijo įžvalgomis po bendro Baltijos šalių vizito Sakartvele, šalies parlamentui toliau siekiant įtvirtinti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, kurį kritikai laiko įrankiu nutildyti opozicijos grupes ir sieja su Rusijoje jau veikiančia praktika.

G. Landsbergis sako, kad šis įstatymas yra „tik vienas iš platesnės demokratijos erozijos Sakartvele pavyzdžių, nusisukant nuo europinių vertybių ir kelio į ES“.

„ES privalo šiame kontekste peržiūrėti santykius su Sakartvelu“, – sakė G. Landsbergis.