„Prezidento dėmesys šitai sferai, be abejo, yra labai svarbus ir reikšmingas. (...) Aš tikiu, kad sistemiškai prezidento rodomas dėmesys kelių būklei galiausiai duos teigiamą rezultatą. Bet sprendimai, be abejo, yra Vyriausybės ir Seimo“, – pirmadienį BNS sakė Š. Frolenka.

Finansų ministerijai praėjusią savaitė pasiūlius didinti gynybos finansavimą didintant akcizus visų rūšių kurui, asociacijos vadovas teigia besitikintis, kad valdžia priims sprendimus, kurie leistų bent 80 proc. surenkamų akcizų skirti kelių priežiūrai ir remontui.

„Tai, kas vyksta, kas diskutuojama dėl gynybos finansavimo, tai mes nesikišame su savo išvedžiojimais ar postringavimais, ar pasiūlymais dėl procentų nuo akcizo, kurie keliauja gynybos finansavimui, bet mes labai tikimės, kad priėmus sprendimus šitoje srityje kiti sprendimai bus susiję su bent 80 proc. vinječių (mokesčio – BNS) ir akcizų nukreipimu į kelių infrastruktūrą“, – sakė Š. Frolenka.

Anot jo, jau problema, kai iš kuro akcizo bei vinječių surenkami mokesčiai nėra atskirti nuo kitų biudžeto įplaukų, yra nenauja, todėl kelius galimai pasiekia ne visos surinktos lėšos.

Tikiuosi, kad nauja (...) Seimo dauguma iš esmės peržiūrės kelių finansavimo modelį ir atras naują sprendinį.

 

„Judinant gynybos mokesčius Vyriausybė jau rado sprendimą, kaip konkrečius mokesčius nukreipti konkrečiam tikslui, tai aš tikiuosi, kad nauja (...) Seimo dauguma iš esmės peržiūrės kelių finansavimo modelį ir atras naują sprendinį“, – teigė Š. Frolenka.

Asociacijos vadovas taip pat pabrėžė, kad dalis gynybos finansavimui skirtų lėšų turėtų būti skirta keliams.

„Jeigu mes norime būti pasiruošę turėti realų šalies apginamumą, mes turime užtikrinti, kad tais keliais, kuriuos mes turime, galėtų judėti tiek fiziniai asmenys su savo lengvaisiais automobiliais, tiek sunkiasvoris transportas su prekėmis, tiek ir karinė technika, kai atvyksta sąjungininkai čia pratyboms, ar jei kas vyktų bet kokiais kitais tikslais“, – aiškino jis.

Š. Frolenka pridūrė, kad finansuojant kelių infrastruktūrą reikia ir kitų struktūrinių pokyčių.

„Reikia nuolat peržiūrėti vinječių įkainius ir galiausiai turėti atstuminę mokesčių sistemą – tą pasiekus mes turime užtikrinti, kad tas mokestis, kurį moka sunkiasvoris transportas, padengtų bent jau tų kelių, kuriais jie naudojasi, priežiūrą. (...) Kitas dalykas, reikia išplėsti mokamų kelių sąrašą, tą kilometrų skaičių, nes iš tikrųjų toli gražu ne už visus kelius, kuriuos naudoja sunkiasvoris transportas, jis už juos moka“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.

G. Nausėda žurnalistams kiek anksčiau teigė, jog „kelių plėtra, kelių strategija turi būti jau ateinančių Vyriausybių prioritetas“, o šiaurės rytų Lietuvos dalyje esančių kelių būklė „taip pat yra apverktina“.

G. Nausėda ne kartą yra teigęs, jog Lietuvos kelių būklė jo netenkina ir prastėja tam neskiriant pakankamai lėšų. Viešėdamas kitose šalies savivaldybėse prezidentas anksčiau sakė, jog savivaldai reikia daugiau savarankiškumo tvarkant rajoninius kelius.

Finansų ministerija praėjusią savaitė pasiūlė didinti gynybos finansavimą didinti keliant akcizus visų rūšių kurui. Pagal ministerijos siūlymą benzino, dyzelino, ūkininkų naudojamo žaliojo dyzelino akcizo gynybos dedamoji  didėtų 6 centais už litrą. Ministerijos skaičiavimais, taip kasmet būtų galima surinkti apie 126 mln. eurų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pirmadienį teigė, jog verslas tikisi, kad dalis pinigų iš siūlomo pakelti kuro akcizo bus skirti kelių priežiūrai ir remontui.

Gynybos finansavimą siekiama padidinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant sparčiau vystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

Lietuvoje keliams šiemet numatoma skirti 872 mln. eurų, tačiau lėšų kasmet trūksta sutvarkyti visus šalies kelius bei tiltus.