Tuo metu remiančių ir suaugusius vaikus, ir tėvus – 25 proc., rodo naujausias „Swedbank“ tyrimas.

„Didžioji dalis šios grupės gyventojų remia arba savo suaugusius vaikus, arba savo suaugusius tėvus. 25 proc. apklaustųjų paminėjo, kad jiems tenka pasirūpinti ir savo suaugusiais vaikais, ir padėti tėvams“, – antradienį žurnalistams sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Anot jos, 49 proc. respondentų tėvus remia paslaugomis, 20 proc. – finansiškai. Vaikus finansiškai remia 51 proc., paslaugomis – 20 proc. apklaustųjų.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad, anot tyrimo, panašiai uždirba tiek jauni žmonės, tiek vyresni, ir jiems tenka paremti savo vaikus.

„Tai – panaši vidutinė suma, kurią uždirba dar tik karjeros įkalnėje esantys 18–29 metų jaunuoliai. Apskritai rodo duomenys, kad pasiskirstymas pagal pajamas 40-50 metų amžiaus grupėje yra identiškas 18-29 metų jaunuoliams. Tai mes turime asmenis, kurie pradirbę 20 metų rinkoje gauna tokį patį atlygį, kaip ką tik į rinką atėję, ir jiems dar reikia paremti savo vaikus“, – spaudos konferencijoje aiškino G. Ilekytė.

Tyrimo duomenimis, 40–60 metų amžiaus grupės gyventojų atlyginimas siekia vidutiniškai 1250 eurų „į rankas“.

„Vakarų Europos šalyse dažiausiai tie atlyginimai auga su amžiumi, tai Lietuvoje mes turime išskirtinę tendenciją. Į tai reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra visiškai normalu“, – pabrėžė ji.

Dažniausiai tiek suaugusiems vaikams (30 proc.), tiek tėvams (50 proc.) per mėnesį skiriama iki 100 eurų. Vaikams dažniau skiriamos ir didesnės sumos, pavyzdžiui, 301–500 eurų per mėnesį vaikams nurodo skiriantys 11 proc., tėvams – 3 proc. respondentų.

„Nors apie 80 proc. respondentų sako, kad siekis pagelbėti artimiesiems jiems nesukelia didesnių sunkumų, 30 proc. suaugusiems vaikams padedančių gyventojų teigia dėl to pasididinę darbo krūvį. Taip teigiančių tarp tų, kurie padeda savo vyresniems tėvams, – 21 proc.“, – pabrėžė J. Cvilikienė.

G. Ilekytės teigimu, norintys pagelbėti artimiesiems 40–60 metų gyventojai yra linkę dirbti daugiau, tačiau perkopus penktą dešimtį tai tampa sudėtingiau, nes vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 55,4 metų, moterų – 59,8 metų.

„Kai gyventojas turi sveikatos problemų, tai jis nebegali dirbti pilnu etatu, nebegali dirbti darbų, kur reikia fizinių pastangų, todėl susiduria su sunkumais, ir ypač vyrai“, – sakė G. Ilekytė.

Anot tyrimo, keturi iš penkių gyventojų jaučia nerimą, kad jiems taps sudėtinga pagelbėti tėvams ar globėjams, augant jų pagalbos poreikiams.

„Pagrindiniai 40-60 metų amžiaus gyventojų iššūkiai ir prastesnės finansinės būklės priežastys – sumažėjęs paklausumas darbo rinkoje dėl amžiaus, sunkumai dėl persikvalifikavimo, susiduriame su diskriminacija, galbūt jie patys išsigąsta imtis naujų iššūkių, paramos iš bendraamžių tinklo trūkumas imtis naujos veiklos, psichologinis nesaugumas, skaitmeninio raštingumo įgūdžių bei anglų kalbos žinių stoka“, – teigė G. Ilekytė.

Anot jos, bazinius skaitmeninius įgūdžius turi 41 proc. 45–54 metų ir 28 proc. 55–64 metų amžiaus žmonių. Anglų kalbą moka vienas iš keturių gyventojų 55–69 metų grupėje.

„Besimokančių suaugusiųjų tarp 55–64 metų gyventojų – vos 4 proc. Vienas veiksnių, lemiančių mažą besimokančių suaugusiųjų skaičių, yra sudėtingas mokymosi, asmeninio gyvenimo ir darbinių įsipareigojimų derinimas bei mokymų kaina“, – teigė ekonomistė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2023 metų spalį–lapkritį atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1005 respondentai. Jų amžius siekė nuo 40 iki 60 metų.