Maisto atiduotuvėje, kur nepasiturintys patys renkasi produktus, šaldytuvai pustuščiai, dar nepradėjus paramos dalybų – stinga ir pieno, ir mėsos. 

„Kasdien „Maisto bankas“ aptarnauja ne šimtus, o tūkstančius žmonių, kurie negauna mėsos ir pieno, nes šie produktai laikomi parduotuvėje iki pat paskutinio momento“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. 

Į skurstančiųjų skundus nusprendė įsiklausyti Seimas – nutarta įpareigoti prekybininkus tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai.  

„Maistas neturi tapti atlieka, jeigu jį dar galima suvartoti, tai yra principinis dalykas“, – tikino įstatymo projekto iniciatorius Tomas Tomilinas. 

Nuo lapkričio mėnesio sutartį reikės sudaryti bent su viena maisto paramos organizacija, kitaip prekybininkui grės bauda iki 5 tūkst. eurų.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Čia niekam nėra naujiena, nes dauguma dirba ir su „Maisto banku“ ar su „Raudonuoju kryžiumi“, – tvirtino „Vasaris“ prekybos centro vadovė Miglė Gruzdenė. 

„Prekybos tinklui „IKI“ tai nekeičia nieko, nes mes su „Maisto banku“ turime sutartį jau nuo 2009 metų, esame pirmasis tinklas pradėjęs bendradarbiauti“, – tinklo poziciją išsakė „IKI“ atstovė Gintarė Kitovė.

T. Tomilinas sako, jog kaimo parduotuvių nauja tvarka nelies, o kiek didžiųjų prekybos tinklų dar neaukoja, nėra nežinoma.

„Man yra sunku pasakyti, bet tikiuosi, kad visi dalyvaus“, – kalbėjo projekto iniciatorius. 

Jei dauguma prekybos tinklų jau ir dabar aukoja, nėra aišku, kam reikėjo dar vieno įstatymo.  

Maistas neturi tapti atlieka, jeigu jį dar galima suvartoti, tai yra principinis dalykas.

„Prieš pusę metų buvo priimtas įstatymas dėl ilgo galiojimo prekių, dabar kalbame apie būtiniausius produktus, kurie turi patekti žmonėms“, – aiškino T. Tomilinas.

Seimo narys teigia, jog labdaras pasieks daugiau pieno, mėsos, jogurtų, sviesto, bet kiek ir koks maistas bus perduodamas, spręsti permetė prekybininkams ir labdaros organizacijoms.  

„Prekybininkas gauna beveik vienodą naudą tiek utilizuodamas, tiek atiduodamas labdarai, bet čia labai ydinga, taip neturėtų būti, prekybininkas turėtų būti skatinamas atiduoti labdarai“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.

Užtat prekybininkai užtikrina, kad maisto švaistymo šalyje nesumažės, nes švaistymas vyksta ne toje vietoje, kurią bando sureguliuoti politikai.  

„Daugiausia maistas yra švaistomas namų ūkiuose arba prekybos centruose, kur prisiperka per daug maisto ir paskui jo nesuvartoja“, – aiškino „Koops mažmenos“ direktorius Simas Bendorius. 

Daugiau naštos grius ir ant prekybininkų pečių – reikės viešai atsiskaitinėti kiek ir kokio maisto išmeta.  

„Gali būti, kad prives prie dar didesnių kaštų, galime turėti atvirkštinį variantą“, – samprotavo „Koops mažmenos“ direktorius. 

Prekybininkų ataskaitas kontroliuoti bus pavesta valstybinei įstaigai, o tai reiškia papildomas darbo valandas iš mokesčių mokėtojų pinigų.  

„Tikrai jiems užteks pinigų tą padaryti ir mokesčių mokėtojų pinigų nebus naudojama“, – tikino T. Tomilinas. 

„Maisto banko“ vadovas teigia, kad prekybos tinklai kasmet išmeta šimtus tūkstančių tonų maisto, o išgelbėti pavyksta tik 6 tūkst. tonų.