„Popiežius nėra Rusijos pusėje – jis, duodamas interviu, neatsakingai improvizuoja. Tai nebuvo pareiškimas ar apgalvotas tekstas. Tai, kas yra cituojama, ištraukta iš pokalbio. Žurnalistas popiežiui uždavė klausimą, minėdamas „baltos vėliavos“ motyvą, o jis, užuot paneigęs ar pasakęs, kad tai netinkama sąvoka, toliau samprotavo“, – Eltai teigė P. Subačius.

„Popiežius laikosi senos Šventojo Sosto doktrinos, pagal kurią taika yra geriau negu karas. Anksčiau jis yra paminėjęs, kad Rusiją laiko karo priežastimi. Todėl, manau, popiežius neragina Ukrainos pasiduoti, jis kviečia taikai“, – aiškino Bažnyčios istorikas.

P. Subačiaus teigimu, tokie popiežiaus Pranciškaus pasisakymai diskredituoja Bažnyčios instituciją.

„Šioje pasaulio dalyje, kurioje mes gyvename, tai ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, ir visoje Centrinėje Europoje, tokie pasisakymai visada interpretuojami ganėtinai dramatiškai. Tačiau tai yra žmogaus veikimo stilius. Kai žmogus jau seniai eina tokias pareigas, yra tokio amžiaus – vargu, ar kas pasikeis. Tai nemalonu, nejauku ir mažina visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.

V. Ališauskas: popiežius naiviai tiki, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“

Buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas, vertindamas popiežiaus siūlymus nuo karo besiginančiai Ukrainai derėtis dėl taikos, sako, kad Bažnyčios vadovo pasisakymai žeidžia ir Lietuvos politinį interesą.

Aišku, tai nuskamba kaip naivus tikėjimas, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“.

„Kiekviena karo Ukrainoje diena mažina karo Lietuvoje galimybę. Kaip mėgsta sakyti mūsų politikai, Ukraina kariauja už mus, o mes tik mokame pinigais ir ginklais“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Ališauskas.

„Popiežius niekur nesakė, kad Ukraina turi kapituliuoti. Interviuotojo primestą „baltą vėliavą“ jis interpretavo kaip paliaubų ir derybų pasiūlymą. Aišku, tai nuskamba kaip naivus tikėjimas, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“, – pridūrė filosofas.

Anot VU profesoriaus, tokie popiežiaus Pranciškaus pasisakymai yra doktrininiai.

„Popiežius į karą žvelgia iš tradicinės teisingo karo doktrinos. (...) Ši doktrina pasenusi, atšokusi nuo politinės tikrovės“, – pabrėžė V. Ališauskas.

ELTA primena, kad popiežius Pranciškus šeštadienį Šveicarijos televizijos paskelbtame interviu paragino karo Ukrainoje puses „derėtis, kol padėtis dar labiau nepablogėjo“. Kalbėdamas apie karą jis pridūrė: „Derybos niekada nereiškia pasidavimo. Tai drąsa nevesti šalies į savižudybę.“

„Manau, kad stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis“, – sakė jis duotame interviu.

Dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymų apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje pasipiktinimas tarptautinėje erdvėje kyla ne pirmąkart.

Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje pasipiktinimą sukėlė popiežiaus Pranciškaus rusų katalikams skirtas pasisakymas, kai vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius teigė, jog „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.

Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“. Vėliau Bažnyčios vadovas teisinosi, kad kalbėdamas apie „didžiąją Rusiją“ turėjo galvoje turtingą Rusijos kultūros tradiciją. Popiežius sakė, kad jo žinutė buvo skirta studentams „priimti savo paveldą“.