Jautrūs momentai

Gydytoja prisipažino labai jautriai reagavusi į visuomenės palaikymą, kuris ją atvedė iki „Metų kaunietės“ finalo.

„Per šį laiką sulaukiau tiek meilės, palaikymo, gražių žodžių. Keletas momentų sujaudino iki ašarų. Ateina senolis pacientas, drebančia ranka paduoda iš „Kauno dienos“ iškirptus tris rinkimų „Metų kaunietė“ kuponus, kuriuose įrašyta mano pavardė, ir sako: noriu, kad šie balsai būtų įskaityti. Mano buvę bendraklasiai, draugai, kolegos, rezidentai – visi dalijasi, serga už mane. Jau vien dėl šių patirčių vertėjo dalyvauti rinkimuose „Metų kaunietė“. Esu visiems labai dėkinga ir laiminga, jaučiuosi visatos lepūnėle“, – šypsojosi J. Plisienė, gydytojos darbą vadinanti savo pašaukimu.

„Žmogus turi patikėti“

Profesorė priminė liūdnąją statistiką: Lietuva beveik dvigubai viršija sergamumo, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES vidurkį. Daug dėmesio širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai skiriančiai gydytojai svarbu skleisti idėjas, padedančias žmonėms gyventi sveikiau.

„Mūsų vyresnės ir vidurinės kartos atstovai iki šiol nebuvo linkę rūpintis savo sveikata. Juk tai turėtų prasidėti nuo darželio – ten reikėtų pradėti mokyti sveikos mitybos principų, judesio svarbos. Norėtųsi, kad kiekvienas žmogus atsigręžtų į save, nors truputėlį labiau dėl savęs pasistengtų. Norėčiau matyti mūsų visuomenę sveikesnę, net jei dėl to mums, gydytojams kardiologams, ir sumažėtų darbo“, – nusišypsojo J. Plisienė.

Jos skleidžiamą sveikos gyvensenos žinutę išgirsta ne kiekvienas, tačiau gydytoja nenuleidžia rankų – stengiasi kalbėti žmonėms suprantama kalba, įkvėpti jiems pasitikėjimo savimi, tikėjimo, kad gali pasikeisti.

„Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau“, – teigė rinkimų „Metų kaunietė“ finalininkė, kurios veidas daugeliui pažįstamas iš televizoriaus ekrano. Keletą metų J. Plisienė gydytojos pareigas derino su televizijos laidos „Klauskite daktaro“ vedėjos darbu.

„Mačiau prasmę, nes televizija pasiekia daug žmonių. Jeigu kažkas per televiziją išgirdo apie pavojingos ligos simptomus, juos atpažino ir laiku kreipėsi į gydytoją, o gal pradėjo gyventi sveikiau, numetė svorio – vadinasi, skleisti žinutę per televiziją prasminga. Juk gydytojų užduotis ir yra prisibelsti į kiekvieno žmogaus širdį. Gydytojas – ne vien tik medicinos žinių enciklopedija“, – profesorės teigimu, gydytojas turi būti empatiškas, sugebėti atsidurti paciento vietoje, sukelti pasitikėjimą, įkvėpti.

Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau.

J. Plisienės žodžiais, labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti.

„Dažnai sakau, kad amžius – tik skaičius. Vienas 50-metis gali sirgti tiek pat ligų ir atrodyti panašiai kaip kitas 80-metis, o kitas 80-metis gali atrodyti geriau nei kuris nors 50-metis. Suprantu, daug ką lemia genetika ir ne visada galima išvengti ligų, bet jei žmogus nuo pat jaunystės myli save, sveikos senatvės metai tampa ilgesni. Tada, nepaisant amžiaus, žmogus gyvena visavertiškai: jis save apsitarnauja, juda, daug kuo domisi“, – gydytojos žodžiais, kuo daugiau tokių žmonių bus, tuo sveikesnė bus ir visa visuomenė.

Suteikia daugiau atsakomybės

Su vyru Evaldu J. Plisienė užaugino 28-erių sūnų Lauryną, augina penkiolikametę dukrą Austėją. Šeimos palaikymą ji jaučia visada. „Tačiau sužinojęs, kad man pasiūlė dalyvauti rinkimuose „Metų kaunietė“, mano vyras pasakė auksinę frazę: „Aš tave mylėsiu ir be karūnos“, – šyptelėjo J. Plisienė.

„Metų kaunietės“ finalo dalyvė mano, kad moterų bendruomenė gali būti vieninga, ir jokie konkursai, rinkimai tam neturėtų trukdyti.

„Aš už tai, kad moteris moterį palaikytų, padėtų, įkvėptų, o ne konkuruotų bet kokiomis priemonėmis, kuri yra vertesnė. Moterų bendruomenė – stipri, galinga, joje neturėtų būti vietos konkurencijai. Manau, visos rinkimų „Metų kaunietė“ dalyvės – ne tik tos, kurios pateko į finalą, bet visos 20 yra vertos Metų kaunietės vardo“, – įsitikinusi J. Plisienė.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad šie rinkimai skirti ne savimeilei paglostyti – jie suteikia papildomos atsakomybės.

„Šie rinkimai nėra ar bent jau neturėtų būti apie tai, kad kažkas gautų dar vieną titulą, dar vieną paplekšnojimą per petį ir dar vieną ego masažą. „Metų kaunietės“ titulas turėtų suteikti vidinį įsipareigojimą nuveikti kažką reikšmingo savo miestui, jo žmonėms. Galėtume tapti tam tikrų idėjų, gerų darbų ambasadorėmis“, – siūlė ketvirtos kartos kaunietė.

Visas konkurso finalininkes ji kvietė pagalvoti, kokią žinutę jos skleis visuomenei.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 euras. 1 SMS = 10 balsų.

• PORTALAS: kaunodiena.lt rubrikoje „Metų kaunietė“ [4]. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Nuo vasario 22 d. iki kovo 4 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją. Kovo 5–6 d. susumuosime rezultatus.

Kovo 7 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Fi Clinica“ [5]; pagrindiniams rėmėjams „Kauno tiltai“ [6], „Bosca be alkoholio“ [7], „Vikonda grupė“ [8]; rėmėjams „Jukata“, „Kauno grūdai“, „Heiga Group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Mano būstas“, „Ribas Jewellery“, „Mega“; partneriams „Etapas Group“, „Centro kredito unija“, „SDG“, „Stiklita“, „Ilgiausi limuzinai“.