„Per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų traukinys su tuos pačius bėgius turinčia Latvija jau turėjo būti ir siekiame, kad „Lietuvos geležinkeliai“ startuotų kuo greičiau, nuo 2024 metų. Su Lenkija, kurioje bėgiai skirtingi, pavyko, dar tikimės, kad pavyks ir su artimiausiais Baltijos kaimynais“, – po susitikimo su L. Baužiu trečiadienį komentare BNS sakė M. Skuodis. 

„LTG Link“ turime aiškią veiklos viziją vystyti darnų judumą skatinančius sprendimus, tarp jų – ir geležinkelių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių. Planuojame, kad jau kitų metų pradžioje mūsų klientams pasiūlysime tiesioginį kasdienį reisą tarp Vilniaus ir Rygos“, – komentare BNS sakė L. Baužys.

Susitikime aptartas traukinių maršrutų į Rygą ir Daugpilį atnaujinimas.

M. Skuodis vėliau BNS nenurodė konkretaus laiko, nuo kada konkrečiai galėtų pradėti kursuoti keleivinis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos. Jo teigimu, dėl to reikalingi ir Latvijos veiksmai, tačiau ministras jų nedetalizavo.

„Dėl mėnesio specialiai nenorėčiau sakyti. Jeigu mes tiesiog galėtume paimti ir važiuoti, tai mes važiuotume, bet reikia daug ir Latvijos pusės veiksmų. (...) Mes norėtume, kad tai būtų kuo anksčiau, tai nuo kitų metų pradžios“, – prieš Vyriausybės posėdį BNS trečiadienį sakė M. Skuodis.

„Matau dideles pastangas, bet lygiai taip pat matau ir politinius iššūkius suderinti (maršrutą – BNS) tarp skirtingų šalių ir skirtingų geležinkelių. Noriu tikėtis, kad iki metų pradžios tikrai visi veiksmai bendromis pastangomis bus padaryti“, – pridūrė M. Skuodis.

Tai yra pakankamai reguliuojama sistema ir, deja, vieningos rinkos šioje vietoje mes Europoje dar neturime.

 

„Tai yra pakankamai reguliuojama sistema ir, deja, vieningos rinkos šioje vietoje mes Europoje dar neturime“, – pridūrė jis.

Pasak L. Baužio, įmonė techniškai jau pasirengusi naujam maršrutui ir per artimiausius mėnesius ketina išspręsti likusius jo organizavimo klausimus, pirmiausia – jis turi atitikti Latvijos geležinkelių reikalavimus.

„Jau kreipėmės dėl tarptautiniams maršrutams būtinų leidimų kursuoti kaimyninės šalies teritorijoje ir esame užsakę tam reikalingus saugos sertifikatus. Šiuo metu jau vykdome naujų mašinistų atranką, kurie laisvai kalbėtų latviškai ir galėtų valdyti traukinius kaimyninėje šalyje“, – komentare teigė „LTG Link“ vadovas.

Anot jo, kartu dirbama, kad būtų užtikrinti būtini geležinkelio infrastruktūros pajėgumai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, sprendžiama dėl palankiausio galimo reisų tvarkaraščio.

M. Skuodžio teigimu, Lietuva norėtų, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą kursuotų per Šiaulius: „Čia tiesiog būtų didesnis greitis ir srautas“.

Pasak ministro, Lietuvai aktualus ir maršrutas į Daugpilį, iš kur taip pat galima nuvažiuoti į Rygą. 

„Bet lygiai taip aš esu neseniai lankęsis Ignalinos, Visagino, Zarasų savivaldybėse, Švenčionių rajono savivaldybei taip pat aktualu – mums aktualus ir maršrutas į Daugpilį, tai čia galbūt galėtų būti regioninis susisiekimas. O iš Daugpilio lygiai taip pat galima traukiniu keliauti į Rygą“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Jo teigimu, norima, kad keleivinis traukinys iš Vilniaus į Rygą būtų atsiperkantis komerciškai.

Kaip skelbia Susisiekimo ministerija, šių metų pradžioje trijų Baltijos šalių ministrai sutarė dėl galimybių pradėti keleivinį susisiekimą traukiniais tarp Vilniaus, Rygos ir Talino dar iki nutiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Balticą“.

„Toks traukinys natūraliai papildytų 2022 metų gruodį atidarytą susisiekimą traukiniais nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Krokuvos. Keleivinis traukinys, jungiantis Baltijos šalių sostines dar iki nutiesiant „Rail Baltica“, ne tik padidintų gyventojų keliavimo galimybes, bet ir prisidėtų prie aplinkai draugiško geležinkelių transporto plėtros“, – teigia ministerija.

Anot jos, „Lietuvos geležinkeliams“ buvo pavesta įgyvendinti šį projektą.

Nuo 2018 metų rugsėjo iki 2020 metų kovo tarp Vilniaus ir Rygos kursavo Ukrainos geležinkelių inicijuotas keturių sostinių traukinys – tarp Rygos, Vilniaus, Minsko ir Kijevo. Prasidėjus pandemijai šis maršrutas buvo sustabdytas ir dėl prasidėjusio Rusijos karo Ukrainoje nebuvo atnaujintas. Tačiau 2022 metais pradėtos derybos su partneriais Latvijoje dėl maršruto Vilnius–Ryga.

Keleiviniai traukiniai iš Vilniaus į Daugpilį kursavo taip pat iki pandemijos pradžios. Susisiekimo ministerijos atstovai yra skelbę, kad 2019 metais šiuo maršrutu vežta apie 60 tūkst. keleivių.

„LTG Link“ planuoja inicijuoti diskusijas ir su regiono atstovais aptarti tokios jungties atnaujinimo poreikį.