JT būstinėje Niujorke vykstančiam susitikimui dėl maisto trūkumo pirmininkavęs JAV vyriausiasis diplomatas 15-ai Tarybos narių sakė: „Badas neturi būti paverčiamas ginklu.“

Jis išskyrė Rusiją, teigdamas, kad jos įsiveržimas į Ukrainą praėjusiais metais sukėlė išpuolį prieš pasaulinę maisto sistemą.

A. Blinkenas peikė Maskvą už tai, kad ji praėjusį mėnesį pasitraukė iš vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos.

Šiuo sandoriu buvo leista eksportuoti Ukrainos grūdus per jūrą karo metu.

Maskva atsisakė pratęsti sandorį, todėl grūdų kainos smarkiai šoktelėjo ir smogė skurdesnėms šalims.

„Kiekvienas šios tarybos narys, kiekvienas Jungtinių Tautų narys turėtų pasakyti Maskvai, kad užteks, užteks naudoti Juodąją jūrą šantažui“, – teigė A. Blinkenas.

„Užtenka su pažeidžiamiausiais pasaulio žmonėmis elgtis kaip su poveikio priemonėmis. Užteks šio nepateisinamo ir nesąžiningo karo“, – pridūrė jis.

2022 metų liepą pasirašytu susitarimu, kuriame Turkija veikė kaip JT remiama tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, siekta sumažinti bado pavojų pasaulyje, užtikrinant Ukrainos grūdų patekimą į pasaulio rinkas nepaisant karo.

Maskva reikalauja garantijų dėl kito sandorio, susijusio su jos pačios eksportu, ypač trąšų komponentų.

Trečiadienį Rusija smogė Ukrainos pietinio Odesos regiono uostų infrastruktūrai, taikydamasi į objektus, naudojamus grūdams eksportuoti.

A. Blinkenas teigė, kad nuo Rusijos pasitraukimo iš sandorio grūdų kainos visame pasaulyje padidėjo daugiau kaip aštuoniais procentais.

Valstybės sekretorius vadovavo susitikimui po to, kai JAV antradienį perėmė pirmininkavimą Saugumo Tarybai.

Vašingtonas ketina paskelbti susitikimo kuluaruose priimtą „bendrą komunikatą, smerkiantį maisto kaip karo ginklo naudojimą“, kurį jau pasirašė 91 šalis, televizijai „ABC News“ sakė A. Blinkenas.

A. Blinkenas taip pat paskelbė apie 362 mln. dolerių (329,54 mln. eurų) naują finansavimą programoms, skirtoms kovai su maisto trūkumu ir netinkama mityba keliolikoje Afrikos šalių ir Haityje, teigė vienas JAV pareigūnas.

Apie 345 mln. žmonių 79 šalyse kenčia nuo didelio maisto stygiaus.

Tarp daugelio bado pasaulyje priežasčių, be ginkluotų konfliktų, yra ir klimato kaita.