„Klausimas, ką apmokestinti – kiekvieną vizitą pas šeimos gydytoją ar be pateisinamos priežasties praleistą vizitą? (...) Be pateisinamos priežasties praleistų vizitų pas kiekvieną šeimos gydytoją yra gana nemažai, apie 30 proc.“, – LNK žurnalistams teigė J. Sejonienė.

Ji sakė nežinanti, kokio dydžio turėtų būti bauda už neatvykimą, tačiau ją asmuo galėtų susimokėti kitą kartą atvykdamas pas gydytoją.

J. Sejonienė vylėsi, kad toks mokestis padėtų sumažinti eiles pas gydytojus.

„Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugą užsiregistravęs ja nepasinaudoja. (...) Būna, kad žmogus užsiregistruoja pas du gydytojus specialistus ir tada jau renkasi, kuris laikas jam patogesnis ar vieta patogesnė. Man kažkada yra tekę nenueiti, bet stengiausi pranešti kiek įmanoma anksčiau, kad kažkas kitas galėtų pasinaudoti“, – teigė ji.

Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugą užsiregistravęs ja nepasinaudoja.

Seimo narės teigimu, mokestis galėtų būti taikomas ne tik asmeniui neatvykus į konsultaciją, bet ir palyginti dažnai registruojantis pas gydytojus.

„Pirmiausia turėtume įvertinti, nuo kelinto vizito jau turėtų būti laikoma mokama paslauga. Taip yra Skandinavijoje. Koks turėtų būti tas mokestis. Esame kalbėję apie tai anksčiau, buvo siūlomas 1 euro mokestis. Tačiau to 1 euro administravimas kainuos brangiau, negu turėsime edukacinį poveikį. Valstybinė ligonių kasa (VLK) turėtų vertinti, kokio mokesčio reikia, o galbūt mums reikia nepagrįstų apsilankymų skubios pagalbos priėmimo skyriuje mokesčio, kai iš tiesų nereikia pagalbos“, – teigė konservatorė.

Pasak jos, pirmiausia, reikalinga išlaidų ir naudos analizė, kad išsiaiškintume, ar toks mokestis padėtų sutrumpinti eiles pas gydytojus ir kokio dydžio jis turėtų būti. J. Sejonienės teigimu, tokį tyrimą turėtų užsakyti VLK.