Trumpesnis kelias

L. Rimkaus teigimu, maždaug 200 eurų už toną (Eur/t) atpigus iki laivo atvežamų ir į jį pakraunamų (angl. free on board, FOB) grūdų kainoms, pardavėjai į Klaipėdą jų neveža dėl aukštų transportavimo iki uosto kaštų.

„Žemės ūkio produkcijos kaina tuo metu, kai apsimokėjo vežti per Lenkiją, buvo labai aukšta, grūdai kainavo 350–400 Eur/t FOB'e – atvežta į uostą, pakrauta į laivą, šiuo metu kaina yra 200–250. Tai reiškia, kad prekeiviai arba produkcijos augintojai negali sau leisti išleisti ženklių sumų pervežimui, jiems tai nuostolinga“, – sako L. Rimkus.

Jo žiniomis, nemaža dalis eksportuojamų ukrainietiškų grūdų dabar nukreipiama į plečiamus Dunojaus terminalus, todėl vilčių, kad žemės ūkio produkcija vėl bus gabenama per Klaipėdą, L. Rimkus turi nedaug.

„Jis (pardavėjas) pasirinkęs trumpesnį kelią – nevykti į Lietuvą per Lenkiją, jis renkasi Dunojaus regioną, važiuoja į kitas valstybes. Deja, Lietuvos nenaudai, ten labai stipriai vystoma upinė infrastruktūra, terminalai. Kiek mums yra žinoma, ten pokyčiai yra didžiuliai ir kad bus vežama į Klaipėdą, tikrai nedėčiau vilties – Klaipėda yra per toli“, – sako L. Rimkus.

Yra resursų

Subsidijos, matyt, nori ir kitos šalys – ir Dunojaus regione, ir Lenkija, todėl taip pat nėra taip paprasta.

L. Rimkaus manymu, proveržio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jeigu ES padėtų Ukrainai išvežti grūdus per Europą kompensuojant dalį pervežimo išlaidų.

„Jeigu būtų galima subsidijuoti transportą, dalinai kompensuoti vežimą – viena tona ar tonkilometriu išreiškus – manau, kad reikalai labai stipriai pajudėtų, tikrai galėtų pagyvėti alternatyvūs grūdų koridoriai, mano galva, tada pasiektų ir Klaipėdą. Mes – uostai, terminalai – pasiruošę, ir resursų turime, ir santykiai yra geri, ir klientai mus žino. Ukrainiečių eksportuotojai, gamintojai tikisi, kad tai būtų Europos pagalba“, – kalbėjo L. Rimkus.

Pasak jo, apie subsidijas jau kalbama ir kitose šalyse: „Tai būtų tiesioginė pagalba. Apie tai jau truputėlį kalbama, tai įkvėptų optimizmo. Subsidijos, matyt, nori ir kitos šalys – ir Dunojaus regione, ir Lenkija, todėl taip pat nėra taip paprasta“.

Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje, ukrainietiški grūdai laikinai buvo eksportuojami ir per „Begą“, tačiau jų krova vėliau smarkiai sumažėjo.

Tik aliejus

Šiuo metu bendrovėje perkraunamas tik aliejus iš Ukrainos, nes jo atvežimo iki uosto kaina kainodaroje nėra tokia didelė, kaip, pavyzdžiui, grūdų.

„Labai maži, neženklūs kiekiai brangesnių pozicijų keliauja, tai yra augaliniai aliejai, kurių pervežimo kaina santykinai nesudaro didžiosios dalies kainodaroje, tokios pozicijos dar keliauja“, – teigia L. Rimkus.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas praėjusią savaitę sakė, kad Rusijai nuo liepos 17 dienos pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau, anot jo, didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai Gabrielius Landsbergis, Marius Skuodis ir Kęstutis Navickas pirmadienį bendru laišku paragino Europos Komisiją (EK) stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Lietuva taip pat siūlo kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos–Lenkijos sienos iki ES uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Pajamas mažina trukdžiai

Vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ pajamoms pernai smukus 5 proc. iki 21,9 mln. eurų (2021 metais – 22,9 mln. eurų), bendrovės vadovas sako, kad šiemet tikimasi bent jau ne prastesnių metų, tačiau tolimesnę ateitį planuoti sudėtinga.

Pasak Laimono Rimkaus, ilgalaikis veiklos planavimas tapo sudėtingas dėl karo Ukrainoje, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, Klaipėdos uosto direkcijos ir „Lietuvos geležinkelių“ sprendimų.

Anot jo, valstybės valdomos įmonės pastaraisiais metais negarantavo stabilumo, kai kurioms pramonės įmonėms teko kovoti, kad nebūtų smarkiai branginamos geležinkelių ar uosto paslaugos.

L. Rimkus taip pat išskiria, kad dėl sankcijų Maskvai ir Minskui per trumpą laiką prarasta dalis krovinių, tarp jų – ir sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ trąšos.