Nublanko dėl Sankt Peterburgo

Pagal duomenis, kuriuos pateikia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, numatyta, kad šiemet į Klaipėdą užsuks 44 kruiziniai laivai. Nebus nė vieno laivo per 300 m ilgio, 21 laivas bus ilgesnis nei 200 m.

Pernai Klaipėdoje lankėsi 56 laivai, sezonas prasidėjo anksčiau nei balandžio 11 d.

Apie 50 kruizinių laivų Klaipėdos uoste lankydavosi ir prieš pasaulinę COVID-19 pandemiją.

Tai, kad šiemet apskritai visame Baltijos jūros regione bus mažiau kruizinių laivų, kalta ne pandemija, o Rusijos vykdoma karinė agresija prieš Ukrainą.

Kaip pernai, taip ir šiemet kruiziniai laivai neplauks į Rusijos Sankt Peterburgo uostą. Kruiziniam verslui tai yra nemenkas nuostolis, nes nemaža dalis turtingų žmonių į Baltijos jūros kruizus leisdavosi vien dėl noro pamatyti Rusiją, pajusti šios šalies carų gyvenimo blizgesį.

Iš inercijos dalis kruizų organizavimo kompanijų bendruose Baltijos jūros regiono kruizų pristatymuose užsimena apie Sankt Peterburgą kaip buvusios Rusijos carų dinastijos miestą. Tačiau nė vienas Rusijos miestas jokiuose sąrašuose nebėra nurodytas kaip kruizų uostas.

Baltijoje mažiau laivų

Baltijos jūroje kruizų sezonas šiemet prasidės kiek vėliau nei įprasta. Pirmieji laivai į kruizus po Baltijos jūrą leisis maždaug po savaitės. Kopenhagoje kruizų sezonas prasidės balandžio 15 d. Pirmasis kruizinis laivas į Stokholmą atplauks balandžio 18 d., Talinas pirmąjį laivą priims balandžio 30 d.

Sprendžiant pagal tai, kiek kruizinių laivų šiemet planuoja lankytis Taline, galima daryti prielaidą, kad šiemet Baltijos jūroje bus nuo 50 iki 100 laivų mažiau.

Šiemet Baltijos jūroje bus nuo 50 iki 100 laivų mažiau.

Būdavo įprasta, kad Taline per sezoną lankydavosi apie 320–360 kruizinių laivų. Šiemet paskelbtame į Talino uostą atvyksiančių kruizinių laivų sąraše yra 261 laivas.

Talinas yra ta vieta, kurią po Baltijos jūrą keliaujantys kruizinių laivų turistai siekia pamatyti. Daugelį sužavi nedidelis, nepaisant karų išlikęs gražus Talino senamiestis su senąja architektūra.

Talinas yra viena tų vietų, kuri labiausiai pristatoma Baltijos jūros kruizų leidiniuose. Kai neliko Rusijos Sankt Peterburgo uosto, be Talino, bandant pritraukti jūrų turistus į Baltijos kruizus, ypač akcentuojami Skandinavijos uostai, pirmiausia Stokholmas. Jame lankysis 262 laivai.

Nesusidomi naujos linijos

Didžiausias Baltijos jūros kruizinis uostas yra Kopenhaga. Joje šiemet lankysis 463 laivai.

Dalis tų laivų nesusiję su Baltijos jūros kruizais. Į Kopenhagą atplaukia nemažai laivų, kurie vykdo kruizus pagal Norvegijos pakrantes, Šiaurės jūros regioną, Didžiąją Britaniją.

Danijos jūrinė žiniasklaida pranešė, kad šiemet į Kopenhagą užsuks ir keletas naujų prabangių linijų kruizinių laivų. Tarp jų minėta MSC „Cruises“ laivas „Explora I“. Jis priima 922 keleivius. Laivas išplauks iš Sautamptono Didžiojoje Britanijoje, aplankys keletą Norvegijos pakrantės uostų ir užsuks į Danijos Skageno ir Kopenhagos uostus.

Kopenhagoje lankysis ir „Adora Cruises“ linijos laivai. Tai yra nauja linija, kurią sukūrė JAV Majamyje esanti „Carnival Corporation“ ir į kruizų rinką sparčiai žengianti Kinijos „China State Shipbuilding Corporation“.

Naujus maršrutus į Kopenhagą pasirinko ir Prancūzijos kruizinės laivybos kompanijos CFC bei „Exploris“, taip pat į rinką po COVID-19 nuosmukio sugrįžusi „Crystal Cruises“.

Nė viena iš šių išvardintų kruizinių linijų bent jau šių metų sezonui nepasirinko plaukimo į Baltijos jūrą, tiksliau neplaukė toliau nei iki Kopenhagos.