Tokias ES Aplinkos oro kokybės ir Miesto nuotekų valymo direktyvų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius. 

„Keliame kartelę aukščiau ir siekiame, kad nacionaliniu lygiu būtų įsipareigota sumažinti labiausiai taršių elementų taršą bent 2,5 karto nuo dabar iki 2030 metų“, – BNS sakė trečiadienį siūlomus pokyčius Briuselyje pristatęs V. Sinkevičius.

Anot jo, šiuos siūlymus pavertus realybe Europos Sąjungoje (ES) apie 80 proc. sumažėtų mirčių dėl oro taršos – dėl jos Bendrijoje kasmet miršta apie 300 tūkst., Lietuvoje – apie 2,5 tūkst. žmonių.

Siūloma ES piliečiams suteikti teisę į kompensacijas dėl ligų, susijusių su tarša, dagiau įgaliojimų žadama ir institucijoms.

„Piliečiai turės teisę kreiptis į teismą ir siekti žalos atlyginimo, jeigu su oro tarša susiję neįgyvendinti teisės aktai turėjo įtakos jų pablogėjusiai sveikatai. Taip pat norime suteikti daugiau įgaliojimų institucijoms, kurios galėtų taikyti griežtesnes normas“, – teigė V. Sinkevičius.

Anot jo, Eurobarometro apklausos rodo, kad oro tarša Bendrijoje labiausiai didėja dėl pramonės įmonių ir valdžios institucijų neveikimo.

Bendrijoje iki 2050-ųjų siekiama nulinės oro taršos. V. Sinkevičius sako, kad tai pasiekti įmanoma.

„Priemonių yra įvairių, pradedant nuo miestų, kokias priemones jie naudoja, jų rodomą pavyzdį, viešasis transportas. Yra įvairių sprendimų, Komisija neturi konkrečių pasiūlymų, yra kalbama apie siekiamus standartus, o kiekviena šalis taikys tai, kas jai tinkamiausia, geriausiai įgyvendinama“, – sakė eurokomisaras.

Vandens telkinių ir požeminių vandenų taršą norima mažinti iki 2045 metų griežtinant nuotekų valymo ir mirkoteršalų stebėsenos standartus, o į teršalų sąrašą įtraukiant 24 naujas medžiagas, kurios mokslininkų pripažintos kaip pavojingos sveikatai. V. Sinkevičiaus teigimu, šių medžiagų gamintojai turės mokėti už valymą.

„ES nuotekose 92 proc. aptinkamų teršalų atsiranda dėl vaistų ir kosmetikos naudojimo, dėl to gamintojai turės mokėti už nuotekų valymo išlaidas ir kurti naujus netaršius produktus, kad juose nebūtų toksiškų medžiagų“, – BNS sakė EK narys.

Direktyvos pakeitimuose taip pat numatyta, kad iki 2040 metų nuotekų valymas turi tapti energetiškai neutralus: pagaminti daugiau energijos nei suvartoti. 

Komisijos pasiūlymai bus svarstomi Europos Parlamente, šiam pritarus jie būtų įgyvendinami pamažu, nustatant atskirus taršos mažinimo tikslus 2030, 2040 ir 2050 metams bei suteikiant valstybėms bei verslui pereinamuosius laikotarpius siekti norimo rezultato.