Pastaraisiais mėnesiais Izraelis deda daug diplomatinių pastangų, siekdamas įtikinti Jungtines Valstijas ir pagrindines galingąsias Europos valstybes, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, nepratęsti 2015 metų Irano branduolinio susitarimo.

Pastarąsias 10 dienų įvairūs pareigūnai teigė, kad susitarimas, kurį 2018 metais nutraukė tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), gali būti neatnaujintas anksčiausiai iki lapkričio vidurio, o šį terminą Y. Lapidas bandė išnaudoti siekdamas priversti Vakarų šalis derybose laikytis griežtesnės pozicijos.

„Vienintelis būdas užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą – kalbėti apie įtikimą karinę grėsmę“, – JT Generalinėje Asamblėjos sesijoje sakė Y. Lapidas.

Tik tada bus galima derėtis dėl „ilgesnio ir tvirtesnio susitarimo su jais [iraniečiais]“, pridūrė premjeras.

„Iranui turi būti aiškiai pasakyta, kad jei jis plėtos savo branduolinę programą, pasaulis atsakys ne žodžiais, o karine jėga“, – tęsė jis.

Y. Lapidas taip pat neslėpė, kad Izraelis būtų pasirengęs įsitraukti į konfliktą, jeigu jaustų grėsmę.

„Padarysime viską, ko reikės, – pabrėžė jis. – Iranas negaus branduolinio ginklo“.

Iš Generalinės Asamblėjos tribūnos Y. Lapidas apkaltino Teherano režimą diriguojant „neapykantos orkestrui“ prieš žydus ir sakė, kad Irano ideologai „nekenčia ir žudo kitaip mąstančius musulmonus, tokius kaip Salmanas Rushdie (Salmaną Rašdis) ir Mahsa Amini“ – mergina, kurios mirtis po Irano moralės policijos arešto išprovokavo didelio masto protestus teokratinėje valstybėje.

Izraelis, kuris Iraną laiko savo aršiausiu priešu, taip pat kaltina Teheraną finansuojant ginkluotas grupuotes, įskaitant Libano šiitų judėjimą „Hezbollah“ ir palestiniečių islamistų judėjimą HAMAS.