„Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus ir veiksmus. Reaguodami į situaciją, jie dažniausiai atsisako nebūtinų pirkinių ir renkasi prekes pagal akcijas (60 proc.), perka pigesnių prekės ženklų produkciją (43 proc.)“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pažymi, kad vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc. Tad natūralu, kad gyventojai dažniau atsisako nebūtinų pirkinių, stengiasi neišlaidauti ir ieško pigesnių prekės ženklų.

Vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc.

„Tačiau ne visi gyventojai turi galimybę rinktis pigesnius produktus. Pavyzdžiui, tie gyventojai, kurie anksčiau rinkosi brangesnius prekės ženklus, šiuo metu lengvai gali juos pakeisti pigesniais. Tačiau tiems, kurie ir anksčiau rinkosi pigesnius produktus, sumažinti savo išlaidų tiesiog nebėra kaip“, – sakė ekonomistė.

Pasak J.Cvilikienės, rekordiškai brangų šildymo sezoną pranašaujanti energetikos krizė ir itin spartus prekių ir paslaugų kainų augimas žmones gąsdina mažiau nei finansiniai sukrėtimai 2020 m. pradžioje prasidėjus pandemijai ir dėl jos įvedus karantiną. Tuomet savo išlaidas ribojantys nurodė beveik du trečdaliai gyventojų (63 proc.).

Be to, analitikės teigimu, šiuo metu dalis gyventojų vis dar gyvena vasaros nuotaikomis, prognozuojamas rekordiškai brangus šildymo sezonas dar neprasidėjęs, todėl kol kas žmonės smarkiai neriboja išlaidų.

G.Ilekytė pažymi, kad kainų šoką kažkiek amortizuoja valstybės pastangos ir augusios gyventojų pajamos – atlyginimai pirmąjį pusmetį išlaikė dviženklį augimo tempą, o santaupos vis dar siekia 20 mlrd. eurų.

Apklausos rezultatai rodo, kad 43 proc. žmonių skiria daugiau dėmesio finansams planuoti, o 37 proc. atideda stambesnius pirkinius vėlesniam laikui. Pandemijos pradžioje šie skaičiai buvo atitinkamai 8 ir 16 proc. punktų didesni.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 1 006 respondentai nuo 18 iki 75 metų.