„Lietuva koordinuos savo veiksmus su Europos Sąjungos šalių veiksmais. Nemanome, kad diplomatai turi būti pirmieji, paliekantys Ukrainą. Atvirkščiai – diplomatai dirba priešakinėse fronto linijose iki paskutinės minutės, kol dar galima dirbti“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Vis dėlto ji ragino gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių šia kryptimi.

„Kai situacija darosi tokia įtempta, reikia pagalvoti dėl kelionių, dėl nebūtinų kelionių. Žinoma, kai yra būtinybė vykti kažkur, paskaičiuojama rizika ir vykstama, tačiau nebūtinų kelionių galima ir atsiskaityti“, – sakė ji.

Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti.

Kalbėdama apie karo regione perspektyvas, patarėja teigė, jog „politikų tikslas – padaryti viską, kad karo išvengtume“.

„Karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti“, – teigė A. Skaisgirytė.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.

Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.

Puolimas yra puolimas – NATO į jį turi reaguoti vienodai griežtai

Prezidento patarėja A. Skaisgirytė sako, kad NATO karinis atsakas, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Ukrainą, būtų vienodai griežtas, nepriklausomai nuo įsiveržimo masto.

„Puolimas yra puolimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė.

Anot jos, Vakarai turi kelias priemones Kremliaus karinėms intencijoms pažaboti – visų pirma taikytų itin griežtas ekonomines sankcijas režimui ir telktų gausias karines pajėgas bei ginkluotę arčiausiai Rusijos esančiose NATO narėse.

„Ekonominės sankcijos yra baudžiamoji priemonė už veiksmus, kurie mums nepriimtini. Kitas dalykas yra karinis, gynybinis pozicionavimasis. Čia jau kalbame apie visai kitokį priemonių arsenalą – apie ginkluotę, pasirengimą atgrasymui nuo agresyvių veiksmų“, – teigė A. Skaisgirytė.

Aktyvesnis NATO pajėgų dislokavimas rytinėje Aljanso dalyje, A. Skaisgirytės įsitikinimu, Maskvą atgrasytų efektyviau.

„Tai taip pat yra didžiulė poveikio priemonė, sakyčiau, netgi didesnė nei sankcijos“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.

Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.