Rokiškio „ruoniai“ ilgus metus lindo į kreivas šleivas ežero eketes, tačiau nuo pernai požiūrį į jas kardinaliai pakeitė.

„Pernai turėjome Lietuvos kontūro eketę ir plaukėme 150 m. Tai buvo ilgiausia eketė Lietuvoje. O šį kartą sugalvojome Kalėdų eglę“, – sakė rokiškėnas Mindaugas Nabagas.

Eglę ant ledo pjovė keturiese dvi valandas.

„Buvo naudojamos virvės, vinys, kad jas prilaikyti. Virvių pagalba jos buvo išmatuotos. Prieš tai turėjau brėžinį, tai pagal jį tiesiog tas virves dėliojau, kad lygiai gautųsi.

Taip atsiradus ežero eglei matome, kad į ją vienas po kito sulipa gyvi žaislai ir kabinasi prie ledinės girliandos. Žaislus vaizduojantys vyrai iriasi kur giliau ir šalčiau – į eglės viršūnę.

„Vandenyje buvome devyniese ir mums vietos trūko“, – kalbėjo rokiškėnas Vygantas Ališauskas.

Bet man patinka tie žmonės, kurie yra gražiai pamišę. Jie pasaulį daro gražesniu.

Moterys, kaip trapūs ir smulkesni žaislai, kabinosi į eglės apačią – arčiau kranto.

„Pirmą kartą, kai darėme, tai tarėmės tas vietas, kad atrodytų dar gražiau iš viršaus. Bet dabar, manau, dar smagiau, kai tie žaisliukai juda tarsi girlianda ir mirga skirtingose vietose“, – pasakojo rokiškėnė Jorūnė Kriukelė.

Rokiškėnas Darius kol kas šalto vandens bijo. Jis „ruonius“ palaiko įamžintu vaizdu, kuris pranoko lūkesčius.

„Maudytis dar bijau, bet esu komandos dalis, kuri palaiko. Gal kažkada ir išdrįsiu. Bet man patinka tie žmonės, kurie yra gražiai pamišę. Jie pasaulį daro gražesniu“, – teigė vyras.

Ežero eglę puošiantys kūnai lediniame vandenyje pabūna ribotai ir išlipa. Tada eglė vėl lieka be žaisliukų, bet tik iki kitų „ruonių“ maudynių.

Rokiškio „ruoniai“ į ledinį ežerą krenta mažiausiai tris kartus per savaitę.

„Aš praėjusią žiemą, sausio mėnesį atėjau ir pamačiau čia eketę. Ir iškart įlipau į ją, pirmą kartą, ir viskas. Ir nuo to karto be šalto vandens negaliu“, – prisiminė rokiškėnas Edmundas Šakalys.