„Ne visi plaukai tinka, turi ir ilgis, ir svoris man atitikti. Netinka nei brazilų, nei indų plaukai, nes jie stori. O slaviški tinka, jie yra plonesni plauko. Norisi geriau tokius naudoti, kai moterys ar merginos kasas nusikerpa“, – pasakoja lėlininkė R. Kucaitienė.

Kiekvieną lėlės kūno raukšlytę, kraujagyslę Rasa padaro savo rankomis. „Padukai mėlyni, raukšlytės. Kuo daugiau raukšlyčių, tuo yra vertingesnis, tuo gražesnis tas kūnelis“, – sako Rasa.

Užsienyje žmonės tokias lėles kolekcionuoja. O kai kurie džiaugiasi kaip vaikais. Rasa su savo lėlėmis ir gyvena. Netikriems vaikučiams perka rūbelius, sauskelnes ir net gamina pienuką. Meilę lėlėms Rasa paveldėjo iš mamos.

„Ji jas restauruodavo, suklijuodavo, akutes įdėdavo, plaukus, būdavo, netgi savo plaukus nukerpa ir priklijuoja toms lėlytėms. Sakydavo, kad lėlė yra gyvas daiktas“, – teigė lėlininkė.

Kai pagamino savo pirmąją lėlę, Rasa nesulaikė ašarų. „Pasiėmiau ant rankų, toks, atrodo, keistas jausmas, verkiau gal ir iš džiaugsmo, per daug viskas tikra buvo“.

Visa lėlininkės R. Kuncaitienės istorija – šį trečiadienio vakarą, 19.30 val., LNK laidoje KK2.