Portalo svečias
Valentinas Masalskis
Nenoriu užduoti klausimo. Noriu padėkoti, kad esate. Ačiū. Kurkite, o mes lauksime Jūsų kūrybos.
Jei visagalis likimas leistų gyventi iš naujo, ką norėtumėte pakeisti?
Ar nevargina dėmesys gatvėje? Ar nuo to bėgate? Beje, sovietmečiu buvote labai populiarus buvusioje SSRS. Ar ten jus vis dar atpažįsta?
Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai? Ar ir toliau darbuositės Klaipėdoje? Gal yra planų padirbėti Rusijos ar kitose scenose, kaip tai daro kiti mūsų iškilūs teatro režisieriai?
Kokią vertingiausią gyvenimo pamoką išmokote? Koks įvykis buvo labiausiai dramatiškas jūsų gyvenime - gal ta žiauri avarija?
Labai laukiame Jūsų ir Klaipėdos jaunimo Kaune, nes atnešate tikėjimo, džiaugsmo, grožėjimosi, tikrų jausmų, įtikinamo veiksmo bei garsų pasaulį. Nenustokite to skleisti! Kokią reikšmę Jūsų gyvenimui turi gamta, joje esantys simboliai?
Nieko nepasakojate apie savo šeimą. Ar turite artimų žmonių?
Kaip manote, kodel dabartiniai lietuvių filmai tokie prasti. Juk taip puikiai suvaidinote ,,Raudonmedžio rojuje;''Žiūrėjau gal dešimt kartų, o gal ir daugiau, o šių dienų serialai........tik prasta užsienio filmų kopija.
Koks metų laikas Jums gražiausias?
Ar mėgstate,o galbūt kada nors mėgote skaityti fantastinę literatūrą?
Kas labiausiai patiko šių metų Eurovizijoje,jei stebėjote?
Teko girdėti,kad labai daug skaitote. Ar mėgstate lietuvių literatūrą? Kas iš lietuvių poezijos labiausiai patinka? Iš prozos?
Ar jūs vedęs? Turbūt nesate pats lengviausias žmogus buityje. O gal klystu?
Durnas klausimas, bet... gal sutiksite papasakot. Domiuosi teatru, menais. Girdėjau ne vieną linksmą, įdomų nutikimą, susijusį su jumis, ypač, kai gyvenote, kaip čia pasakius, bohemiškiau. Ar teisybė, kad sykį kelyje suvaidinote vaidmenį, kad išvengtumėte policijos baudos. Sako, padarėte tai taip įtikinamai, kad pareigūnai ne tik nenubaudė, bet dar ir namo parlydėjo..
Išvardinkite keleta filmų, spektaklių, režisierių, aktorių, kurie jums paliko didžiausią įspaudą gyvenime. Ką laikote autoritetais savo profesijoje?
Trys labiausiai jus įkvepiančios asmenybės... Ar kiek jų būtų.
Ką mėgstate valgyti? O gal mėgstate pats gaminti? Koks mėgstamiausias Jūsų gėrimas?
Gerbiamas ir mylimas Aktoriau, Jūsų kaip menininko kelias prasidėjo Kaune. Ar nejaučiate nostalgijos Kaunui, Kauno dramos teatrui, kolegoms? MEs labai norėtume Jus dažniau matyti ir girdėti...
Kaip ištraukti jaunimą iš kompiuterio dėžės ir atvesti jį į spektaklį?
jus vienintelis aktorius ''neprsidaves'' reklamai, jus talentas iš didžiosios raides.pagarba
kaip islikti menininku.....kapitalizmo santvarkojia
Prisimenu Jūsų šeimą Putinų gatvelėje Žaliakalnyje - KODĖL negyvenate ir nedirbate Kaune?
Kada išeis Jūsų sekanti knyga?
Lietuvą sukrečia jaunų žmonių tragedijos - žmonės, nė nepažinę gyvenimo skonio, kelia ranką prieš save. Banaliai paklausiu, bet, manau, turime daryti viską, kad tokių tragedijų būtų kuo mažiau. Taigi: ką patartumėte jaunam žmogui, kuris susimovė per abitūros egzaminus ir galvoja kad tai - viskas, kuris išgyvena nelaimingą meilę, kuris šiaip atsidūrė pasirinkimų kryžkelėje? Gal, Jūsų akimis, yra kokia knyga, filmas, kuris gali gal būtų bent lašelis paguodos, stiprybės tokiu atveju?
Teko girdti, kad Jūsų studentai Jums besąlygiškai paklūsta. Ar paklusnumas yra vienas iš Jūsų pedagoginio darbo principų? O kaip dėl to, kad ginčuose gimsta tiesa?
Kokius matote Klaipėdos privalumus ir trūkumus palyginti su kitais miestais, kuriuose Jums teko gyventi?
Esate nusifilmavęs ne viename filme. Kuris jų Jums pačiam yra brangiausias, svarbiausias ir kodėl?
Maestro , kokia Jūsų sveikata ? Kas labiausiai Jums nepatinka ?
Ar nenusivylėte Klaipėda: Jos žiūrovais, valdininkais, jaunimu?
Nenoriu užduoti klausimo. Noriu padėkoti, kad esate. Ačiū. Kurkite, o mes lauksime Jūsų kūrybos.
Dėkoju Jums.
Jei visagalis likimas leistų gyventi iš naujo, ką norėtumėte pakeisti?
Gyvenčiau taip pat su visomis klaidomis, nuopoliais ir džiaugsmais.
Ar nevargina dėmesys gatvėje? Ar nuo to bėgate? Beje, sovietmečiu buvote labai populiarus buvusioje SSRS. Ar ten jus vis dar atpažįsta?
Ne, nevargina, nes manęs daugelis jau nebeatpažįsta, bėgti tikrai neturiu nuo ko. Tarybų sąjungoje buvau labai seniai, paskutinį kartą prieš 3 ar 4 metus filmavausi Maskvoje, tai tikrai niekas nepažino.
Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai? Ar ir toliau darbuositės Klaipėdoje? Gal yra planų padirbėti Rusijos ar kitose scenose, kaip tai daro kiti mūsų iškilūs teatro režisieriai?
Taip, toliau dirbsiu Klaipėdoje ir neplanuoju dirbti kur nors kitur, nes tam nėra laiko. Visos mano dienos ir naktys yra atiduotos Klaipėdai - Jaunimo teatrui ir universitetui. Kartais nuvažiuoju į Vilnių suvaidinti Nacionaliniame dramos teatre.
Artimiausi planai - Justo Tertelio pjesė "Sudie, idiotai" premjera spalio mėnesį Klaipėdoje, spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje - Mindaugo Nastaravičiaus pjesė "Kita mokykla", gruodžio pabaigoje - Levo Tolstojaus "Kreiserio sonata" monospektaklis. Šituose darbuose dirbsiu kaip režisierius ir kaip aktorius.
Kokią vertingiausią gyvenimo pamoką išmokote? Koks įvykis buvo labiausiai dramatiškas jūsų gyvenime - gal ta žiauri avarija?
Pamokos neišmokau dar. Dar vis lankau gyvenimo mokyklą. Manau, kad kiekviena pamoka yra vertinga, nėra vienos vertingiausios.
Dramatiškų avarijų mano gyvenime buvo labai daug. Ir dvasinių, ir fizinių avarijų turėjau labai daug. Kažkokio ypatingo įvykio išskirti nenorėčiau.
Labai laukiame Jūsų ir Klaipėdos jaunimo Kaune, nes atnešate tikėjimo, džiaugsmo, grožėjimosi, tikrų jausmų, įtikinamo veiksmo bei garsų pasaulį. Nenustokite to skleisti! Kokią reikšmę Jūsų gyvenimui turi gamta, joje esantys simboliai?
Dėkoju už palinkėjimus ir sveikinimus. Gamta yra mano esminė gyvenimo dalis, nes pats gyvenu gamtoje ir pats esu gamta.
Gamtoje gali atrasti ne tik simbolius, bet ir gyvenimo išmintį, gyvenimo pamokas, stebint skurdėles, paukščius, bites matai visus mūsų visuomeninius modelius, visą sociumą. Miškas ir jūra tai mano akumuliatoriai, kurie mane visą laiką atgaivina, suteikia vilties, tikėjimo gyvenimu.
Nieko nepasakojate apie savo šeimą. Ar turite artimų žmonių?
Artimų žmonių yra begalės. Stengiuosi būti filantropas, mylėti žmones. Apie šeimą papasakoti kaip ir apie sutiktus žmones arba draugus visko negali papasakoti, o jeigu negali visko, tai geriau likti...
Kaip manote, kodel dabartiniai lietuvių filmai tokie prasti. Juk taip puikiai suvaidinote ,,Raudonmedžio rojuje;''Žiūrėjau gal dešimt kartų, o gal ir daugiau, o šių dienų serialai........tik prasta užsienio filmų kopija.
Šių dienų serialai yra daugiau ne vaidybiniai filmai, o daugžodžiavimai, kažkas yra pasakęs gražiai - viduriavimas žodžiais. Jie tiek yra natūralūs, kad net neįdomūs. Tai yra "virtuviniai pokalbiai", jie stokoja veiksmo, kino kultūros (kompozicijos, montažo, vaizdo), veiksmingumo.
Kinas tai nėra plepėjimas, tai nėra žodžiai. Kinas tai vaizdo kalba. Istorija pasakojama vaizdu. Tai yra "judantis paveikslas". Ir jei kine nėra vaizdų, tai ne kinas. Šiandieniame lietuvių kine yra labai prasta vaidyba. O kino menas yra kvazirealybė, perdirbtas gyvenimas, kažkas labai išskirtinio.
Koks metų laikas Jums gražiausias?
Visi metų laikai yra savotiškai gražūs. Pavasaris man yra atgimimas, vasara - pasiruošimas darbui, susikaupimas, ruduo - brandus darbas. Ir žiema labai darbinga. Žiema ir ruduo man labai darbingi, dėl to labai gražūs.
Ar mėgstate,o galbūt kada nors mėgote skaityti fantastinę literatūrą?
Fantastinės literatūros nemėgstu, išskyrus Rėjų Bredberį, nors nežinau, ar tai galima pavadinti fantastine literatūra.
Kas labiausiai patiko šių metų Eurovizijoje,jei stebėjote?
Ne, nestebėjau.
Teko girdėti,kad labai daug skaitote. Ar mėgstate lietuvių literatūrą? Kas iš lietuvių poezijos labiausiai patinka? Iš prozos?
Skaitau tikrai nepakankamai. Mėgstu gerą literatūrą. Gerai pasakė Miltinis, kad reikia skaityti tik "viršūnėles", visam kitam nėra laiko. Pritariu jam.
Iš lietuvių poezijos labiausiai patinka, Vytautas Mačernis, Bložė, Geda, jaunasis Rimvydas Stankevičius, Norvilas, Nastaravičius.
Ar jūs vedęs? Turbūt nesate pats lengviausias žmogus buityje. O gal klystu?
Esu išsiskyręs. Tikriausiai neklystate, Marta, kad esu ne pats lengviausias žmogus buityje.
Durnas klausimas, bet... gal sutiksite papasakot. Domiuosi teatru, menais. Girdėjau ne vieną linksmą, įdomų nutikimą, susijusį su jumis, ypač, kai gyvenote, kaip čia pasakius, bohemiškiau. Ar teisybė, kad sykį kelyje suvaidinote vaidmenį, kad išvengtumėte policijos baudos. Sako, padarėte tai taip įtikinamai, kad pareigūnai ne tik nenubaudė, bet dar ir namo parlydėjo..
Gal tos istorijos ir nutiko, gal kas nors ir sugalvojo jas. Nežinau. Kartais man kas nors primena kokią istoriją ir aš nustembu, kad tai atsitiko su manimi. Ir man atrodo kartais, kad mano gyvenimas yra sapnas. Arba aš esu kažkieno sapnas. Turbūt tikras aš būnu tik tada, kai miegu.
Išvardinkite keleta filmų, spektaklių, režisierių, aktorių, kurie jums paliko didžiausią įspaudą gyvenime. Ką laikote autoritetais savo profesijoje?
Kino režisieriai, kurie dabar mane žavi, grąžino tikėjimą menu, tai korėjietis Kim Kiduk - galima žiūrėti visus jo filmus. Labai džiugu, kad po trejų metų gėrimo jis grįžo vėl į meno kūrimą. Taip pat visi Hanekes filmai man yra išskirtiniai, aš iš jų visų mokausi.
Daug man davė gyvenime supratimo apie profesiją Jonas Vaitkus, Miltinis, Liubimovas, Efrosas.
Mano autoritetai - Stanislavskis, Grotovskis, Brukas, Mametas, Strazbergas.
Ypatingai profesijoje man dabar atvėrė akis P. Ekmanas. Jo knyga "Emocijos ir jausmai" davė postūmį pedagogikai.
Trys labiausiai jus įkvepiančios asmenybės... Ar kiek jų būtų.
Geriau ne trys, o ar kiek jų būtų... Kunigas Česlovas Kavaliauskas, Karolis Dineika, kunigas Stanizlovas Dabrovolskis ( tėvas Stanislovas iš Paberžės), Kafka, Dostojevskis, Tolstojus, Bernhardas, Šubertas, Bachas, Horskornisckis, Rolo Maj ir begalės kitų.
Beveik viską mes gauname iš mirusiųjų. Valgome jų sukurtus patiekalus, nešiojame jų sukurtus drabužiu, naudojame jų sukurtą techniką, gyvename jų sukurtuose ir pasatytuose namuose ir turėtume būti jiems dėkingi.
Ką mėgstate valgyti? O gal mėgstate pats gaminti? Koks mėgstamiausias Jūsų gėrimas?
Mėgstu mėsą. Labai mėgstu gaminti, ilsiuosi tai darydamas. Jei norite, galiu net receptų pasakyti. Šiandien, pavyzdžiui, pietums ruošiau veršienos išpjovą, šaltibarščius su grietinėle, rūkytą lašišą su graikiškom salotom.
Keturiolika metų negeriu alkoholio. Mėgstamiausias gėrimas - vanduo.
Gerbiamas ir mylimas Aktoriau, Jūsų kaip menininko kelias prasidėjo Kaune. Ar nejaučiate nostalgijos Kaunui, Kauno dramos teatrui, kolegoms? MEs labai norėtume Jus dažniau matyti ir girdėti...
Ne, nostalgijos nejaučiu. Dėl to, kad gyvenimas iškėlė kitus uždavinius ir aš paprasčiausiai juos vykdau. Turbūt negalima liūdėti buvusio laiko arba jo gedėti. Jeigu kyla nostalgija, iškyla sentimentai, ateina liūdesys, rieda ašaros dėl praėjusių laikų, tai man atrodo, kad tada tu dabar kažką darai neteisingai. Man ši diena eina kartu su praeitimi. Ir man praeitis, ateitis ir dabartis yra dabar. Tokios filosofijos aš laikausi. O dabar man yra gerai.
O pažadu, kad Kaune mane ir kitus aktorius matysite dažniau.
Kaip ištraukti jaunimą iš kompiuterio dėžės ir atvesti jį į spektaklį?
Turbūt reikia mums vyresniems nesėdėti prie kompiuterio ir naudoti jį tik kaip įrankį tikslui pasiekti. O spektaklį reikia padaryti tokį, į kurie jie norėtų ateiti, veržtųsi.
jus vienintelis aktorius ''neprsidaves'' reklamai, jus talentas iš didžiosios raides.pagarba
Dėkoju Jums už pagarbą.
kaip islikti menininku.....kapitalizmo santvarkojia
Turbūt taip kaip ir socialistinėje santvarkoje. Menininkas nepriklausomai nuo sąlygų, aplinkybių skelbia, šaukia žinią, prognozę, kuri niekada nebus maloni visiems. Pirmiausia reikia savyje užmušti egoizmą, savimylą.
Man labai patinka Rolo Mej pasakymas, kad menininkas visada eidavo visuomenės priekyje, o šiandieninis menininkas privalo suburti, apjungti, susikurti tą visuomenę, nes jos jau nebėra. Mes visi išsisklaidę po atskirus savo pasaulėlius, kampelius ir vadiname tai vertybe.
Prisimenu Jūsų šeimą Putinų gatvelėje Žaliakalnyje - KODĖL negyvenate ir nedirbate Kaune?
Nijole iš Žaliakalnio, aš tave prisimenu. Ar tik nebūsi kiemo draugė?...
Kada išeis Jūsų sekanti knyga?
Kada išeis nežinau, bet dabar dirbu prie metodinės aktoriaus meistriškumo, profesinių paslapčių knygelės, kuri turbūt vadinsis "Scenos potėpiai".
Lietuvą sukrečia jaunų žmonių tragedijos - žmonės, nė nepažinę gyvenimo skonio, kelia ranką prieš save. Banaliai paklausiu, bet, manau, turime daryti viską, kad tokių tragedijų būtų kuo mažiau. Taigi: ką patartumėte jaunam žmogui, kuris susimovė per abitūros egzaminus ir galvoja kad tai - viskas, kuris išgyvena nelaimingą meilę, kuris šiaip atsidūrė pasirinkimų kryžkelėje? Gal, Jūsų akimis, yra kokia knyga, filmas, kuris gali gal būtų bent lašelis paguodos, stiprybės tokiu atveju?
Visi pasaulio psichologai sutaria vienu klausimu, kad savižudybė neturi priežasties. Kai tai suprasti? Bet kokia priežastis, kuri paskatina tave nusižudyti, pakelti ranką prieš save yra per maža priežastis, kad tu tai galėtum įvykdyti. Nelaimingos meilės, neišlaikyti egzaminai, karai, badas, ekstremaliausios sitacijos nesuteikia teisės pakelti prieš save ranką. Taip kalba visi pasaulio psichologai.
Gyvybės vertinimas, pagarba gyvybei turėtų būti mūsų gyvenimo vedlys.
Teko girdti, kad Jūsų studentai Jums besąlygiškai paklūsta. Ar paklusnumas yra vienas iš Jūsų pedagoginio darbo principų? O kaip dėl to, kad ginčuose gimsta tiesa?
Aš mokau juos ne man paklusti. Aš mokau juos paklusti rūpesčiui artimu žmogumi, teatrinei idėjai, tarnystei, disciplinai, susikoncentyravimui. To paties mokausi ir aš, kai ir jie. Bet joks menininkas neturi paklusti asmenybei. Jis turi paklusti idėjai, vyksmui, virsmui, publikai. Tetras nėra masalskio, stasio ar pertaičio. Teatras yra visų kolektyvinis, sinergetinis menas. Ir visi - nuo režisieriaus iki aktoriaus, nuo pedagogo iki studento, visi turi paklusti idėjai.
Konfucijus yra pasakęs: "Mokytojau, neversk manęs tikėti tuo, kuo tu pats netiki". Aš ir noriu, kad jie tikėtų tuo, kuo aš pats tikiu. Aš turiu būti pavyzdys.
Visi mes - aš, aktoriai, studentai, anot Eriko Fromo, mokomės trijų svarbiausių dalykų: susikoncentravimo į kitą, disciplinos ir kantrybės. Nemanau, kad to galima išmokti. To galima siekti.
Kokius matote Klaipėdos privalumus ir trūkumus palyginti su kitais miestais, kuriuose Jums teko gyventi?
Klaipėdos privalumas, kad kol kas čia yra tuščia erdvė pasireikšti. Klaipėda yra ištroškusi veiksmo, darbo, nuoširdumo, idėjinių žmonių, jaunimo. Klaipėda ištorškusi judėjimo dvasinio ir fizinio, paklydimų, klaidų, kvailyščių, džiaugsmo. Klaipėda ilgisi žmonių. Bus žmonių, bus ir viso kito. Grįžkite, sako mums Klaipėda.
Esate nusifilmavęs ne viename filme. Kuris jų Jums pačiam yra brangiausias, svarbiausias ir kodėl?
Filme aktorius yra spalva. Filmą kuria režisierius. Jis sudėlioja tas spalvas ir sukuria meno kūrinį. Vaidinti filme - tai bėgti labai labai trumpą distanciją, tada sėdėti ilgai ant suoliuko ir vėl bėgti kelis metrus. Pavargsti nuo sėdėjimo ant suoliuko.
Iš tikrųjų tik teatre pajunti publiką, aktoriaus profesijos privalumus. Tu veiki publiką ir ir įvyksta atoveiksmis. Teatre tu bėgi maratoną, bet ne trumpas distancijas.
Kažkas yra pasakęs, kad kinas - miręs menas. Jame didelę dalį užima technika, mažai žmogaus. Kino esmė yra montažas, dėl to jis man yra neįdomus.
Ar nenusivylėte Klaipėda: Jos žiūrovais, valdininkais, jaunimu?
Ne, nenusivyliau. Valdininkai ir politikai labai daug padeda. jaunimas žavus, bet jo mažai. Žiūrovai nuoširdūs ir įdomūs, bet taip pat jų mažai. Man Klaipėdoje mažai žmonių, bet visi jie yra įdomūs. Norėčiau daugiau konkurencijos ir judesio.