Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, šis titulas yra svarbus sostinės įvertinimas ir paskata judėti dar tvaresnės ateities link, juo įtvirtinami įsipareigojimai stiprinti aplinkosaugos veiksmus, kurti gamtai ir žmonėms draugišką miestą.

„Tai įpareigoja mus toliau puoselėti bioįvairovę, gerinti gyvenimo kokybę ir siekti, kad iki 2030 metų taptume klimatui neutraliu miestu“, – pranešime cituojamas V. Benkunskas.

Ceremonijos metu Vilniuje taip pat praplėstas Žaliųjų miestų susitarimo tinklas (angl. Green City Accord), kurio nariai įsipareigoja siekti ambicingesnių aplinkosaugos tikslų.

Ši Europos iniciatyva skatina miestus siekti švaresnio oro, geresnės vandens kokybės, efektyvesnio atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės apsaugos ir mažesnio triukšmo.

Politiniame įsipareigojime trečiadienį dalyvavo Orhuso, Krokuvos, Treviso, Valetos, Varnos ir kitų miestų merai ar vicemerai. Vilnius Žaliųjų miestų tinklui priklauso nuo 2021-ųjų.

Titulo perėmimo proga savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai galės lankytis su žemės saugojimo tematika susijusiose nemokamuose veiklose.

Pasak sostinės savivaldybės, programa apima kino seansus, kūrybines dirbtuves, ekskursijas, žygius, protmūšį, orientacines varžybas ir spektaklius vaikams.

Europos žaliosios sostinės apdovanojimu įvertinamos vietos mastu dedamos pastangos gerinti aplinką, o kartu ir ekonomiką bei gyvenimo kokybę miestuose, kuriuose gyvena bent 100 tūkst. gyventojų.

Šiuos apdovanojimus Europos Komisija įsteigė 2010 metais, norėdama paskatinti miestus tapti žalesniais bei švaresniais ir taip pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę.

Apdovanojimu pagerbiami miestai, kurie yra įsipareigoję siekti Europos žaliojo kurso tikslų, visų pirma Nulinės taršos veiksmų plano, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano ir Biologinės įvairovės strategijos.

Anot sostinės savivaldybės, Europos Komisija pastebėjo Vilniaus drąsą pripažinti, kad jis dar nėra pats žaliausias, tačiau kryptingai žengia šiuo keliu siekdamas tvarumo ir kokybiško gyvenimo miestiečiams.