Daugiau kaip tūkstantis žmonių suplūdo į greta Vyriausybės rūmų įrengtą kino salę po atviru dangumi: prie pastato suprojektuotame ekrane buvo rodomas vienas naujausių lietuviškų filmų „Poetas“, kurį pristatė pagrindinio vaidmens atlikėjas – aktorius Donatas Želvys.

Pristatydamas filmą D. Želvys pabrėžė progos, kuria rodomas filmas, svarbą. „Baltijos kelio diena man visada primena, kokie mes galime būti vieningi, kokie galime būti kūrybingi, kokie galime būti drąsus. Bet tai ne tik diena apie „kokie mes galime būti“. Tai diena, kuri parodo, kokie mes esame. Mes esame laisvi. Laisvi mintimis, laisvi protu, laisvi sąžine. Man ir tikriausiai kiekvienam čia sėdinčiam būtų sunku paaiškinti tai, kas vyko tuo metu, ir tai, kas vyksta dabar Ukrainoje. Vienintelis aiškus dalykas: kad ir ką jie daro, laisvas žmogus visada tampa stipresnis“, – apie Baltijos kelio prasmę kalbėjo ir anuometės Sovietų Sąjungos bei dabartinės Rusijos veiksmus gretino aktorius.

Renginyje buvo prisiminta 1939 metų rugpjūčio 23-oji, kai Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo–Ribentropo paktą: brutaliai perbraižė Europos žemėlapį ir šis slaptas agresorių sandoris nulėmė ne tik Baltijos šalių, bet ir kitų laisvų valstybių nepriklausomybės praradimą. Buvo pamintos tarptautinės teisės normos, karo žiaurumai nusinešė milijonus žmonių gyvybių.

Minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandinė – Baltijos kelias. Šiuo žmonių rankų ir širdžių keliu buvo pareikštas protestas prieš Slaptuosius protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą.

Šiandien Rusijai vėl bandant perbraižyti žemėlapį ir atliekant karo nusikaltimus Ukrainoje, vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti susiburti ir kaip anuomet Baltijos kelyje visiems kartu pajusti vienybę. Pilietiškumą skatinančiam renginiui pasirinkta forma – atvira aktualias problemas gvildenančio filmo peržiūra su pristatymu – kvietė susirinkusiuosius prisiminti sudėtingą Lietuvos istoriją ir analizuoti iššūkius, kuriuos mūsų valstybei ir kiekvienam jos žmogui, jo moralei ir vertybėms nuolat kėlė ir kelia  praeities ir dabarties įvykiai.

„Kai perskaičiau filmo scenarijų, ilgai nešiojausi klausimą: „kaip toje situacijoje būčiau pasielgęs pats?“ Ir visa širdimi trokštu, kad būčiau pasielgęs garbingai, oriai, vardan tos Lietuvos. Bet žinau, kad baimė gali paversti tave bailiu. Tad šis filmas, tarsi kūrybinis ženklas, tarsi moko, tarsi perspėja, kad mes pagalvotume, kaip galėtume gyvenime pasielgti, kad kiekvienas sau užduotume klausimą: „kaip aš pasielgčiau tokioje situacijoje?“ Tikiu, kad kiekvienas pasielgtume teisingai“, – sakė D. Želvys. Jis palygino „Poetą“ su tikra istorijos pamoka, vaizdingai iliustruojančia pasirinkimą, kurį teko daryti ne vienam Lietuvos žmogui sudėtingais laikais. „Šis filmas kalba apie vieno ar kito žmogaus pasirinkimą, apie tai, kokie tada buvo žmonės, kaip jie troško laisvės, kokie buvo drąsūs. Tai istorija ir apie tuos žmonės, kurie buvo pasimetę, kurie pasirinko ne taip, kaip daug kas šiandien norėtų“, – kalbėjo aktorius.