Vilniaus miesto savivaldybė kitą savaitę planuoja galutinai apsispręsti dėl likusių dešimties vidurinių pertvarkos, vienai jų - Joachimo Lelevelio - ketinama suteikti teisę pašalinti trūkumus ir siekti ilgosios gimnazijos statuso po dvejų metų, sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Anot jo, mokyklai, kurioje dėstoma lenkų ir rusų kalbomis, tokia galimybė būtų suteikta, jei bendruomenė pritartų siūlymui išsikelti iš dabar užimamų patalpų Antakalnio mikrorajone į patalpas Žirmūnuose.

„Turime dešimt vidurinių mokyklų, keičiame jų visų statusą iš vidurinių į pagrindines mokyklas. Leleveliui siūlome tokį išskirtinumą: kadangi mokykla dirba per du pastatus, abiejuose yra užimtumas 50 proc., siūlome jiems išsikelti į vienas patalpas Minties gatvėje ir paliekame dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį galėtų stengtis atitikti tuos reikalavimus“, - BNS sakė už švietimą atsakingas mero pavaduotojas.

Anot jo, vėliausiai iki 2017-ųjų mokykla galėtų įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateiktus siūlymus, kurie mokyklai trukdo šiuo metu tapti ilgąja gimnazija su inžinerine pakraipa. V.Benkunsko teigimu, atsilaisvinusias patalpas užimtų Antakalnio progimnazija, kuri ir dabar dalijasi patalpomis su J.Lelevelio mokykla, tačiau jose neišsitenka. Šis planas esą jau pristatytas J.Lelevelio vidurinės vadovybei.

„Saugojimas pastatų, bet nežiūrint į ugdymo turinį, yra niekur nevedantis kelias. Mokykla tikrai nesustiprės, jei saugos ten apytuštes patalpas“, - sakė vicemeras.
Likusių mokyklų siekiui išsaugoti 12 klasių tampant ilgosiomis gimnazijomis esą nepritaria ŠMM, todėl dėl jų pertvarkos galutiniai sprendimai bus priimti kitą savaitę.
„Sprendimai dėl 11-12 klasių nekomplektavimo jau priimti, dabar mes tik patvirtiname nuostatus ir pakoreguojame tinklo pertvarkos kai kuriuos niuansus - visos mokyklos eina į pagrindines“, - sakė jis.

Pagal Vilniaus valdžios planus, vykdant pertvarką nuo rugsėjo Vilniuje turėtų atsirasti trys naujos ilgosios gimnazijos - Mikalojaus Daukšos, Tuskulėnų ir Abraomo Kulviečio. Tuo metu dar devynios vidurinės - Ateities, Senamiesčio, Saulėtekio, Centro, Aleksandro Puškino, Fabijoniškių, Lazdynų, Simono Konarskio, Vladislavo Sirokomlės - turėtų būti pertvarkytos į pagrindines.

Dėl vykdomos mokyklų pertvarkos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir dalies Vilniaus švietimo įstaigų, kur ugdymas vyksta lenkų kalba, atstovai birželio pradžioje surengė protestą.

Kaip trečiadienį skelbė „Lietuvos rytas“, 60 europarlamentarų LLRA inicijuotą laišką Lietuvos valdžios atstovams, kuriuo priekaištaujama dėl Lietuvos vykdomos politikos lenkų tautinės mažumos atžvilgiu, taip pat ir vykdant švietimo pertvarką.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias šiemet turėjusi būti baigta vidurinių mokyklų pertvarka atidėta iki 2017-ųjų rugsėjo, tačiau sostinės savivaldybės atstovai tikino, nepaisant to pertvarką, sieksiantys įgyvendinti dar šiemet.