Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su laidojimo karūnomis

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis insignijomis, įskaitant laidojimo karūnas.

„2024 metų gruodžio 16 dieną požemiuose atverta slaptavietė, kurioje 1939 metais prasidėjus Antrajam pasauliniam karui paslėptos karališkos regalijos. Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Anot jo, rasta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) karūna, taip pat Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės pirmosios Žygimanto Augusto (1520–1572) žmonos Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė.

Požemiuose atrasta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Ž. Augusto antrosios žmonos Barboros Radvilaitės (apie 1520/1523–1551) karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.

„Šios karūnos nebuvo nešiojamos valdovams gyviems esant, jos nukaldintos jau po valdovų mirties ir buvo skirtos būti įkapių dalimi“, – teigė G. Grušas.

Slaptavietėje taip pat rastos šešios sidabrinės plaketės (dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu, ornamentu, įrašu – BNS), puošusios šv. Kazimiero koplyčią, nemažai votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (mirė 1615 metais) karsto plokštelė.

Pasak Vilniaus arkivyskupo metropolito, vertybės bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatytos visuomenei.

„Atrastos insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, – kalbėjo jis.

Norėtų, kad insignijos atsirastų mauzoliejuje

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas sakė, kad šio atradimo istorinė vertė yra neįkainojama.

„(Relikvijos – BNS) dar kartą pabrėžia, kad Vilnius ir Lietuva turi tam tikrą statusą, turi ilgaamžę valstybingumo tradiciją. (...) Tai yra simboliniai ženklai, kurie neturi savo vertės, jie tiesiog yra neįkainuojami“, – sakė jis.

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė tvirtino, kad pirmiausia vertybės pateks pas restauratorius.

„Pabaigus restauravimą, bijau žadėti, bet tikiuosi, kad šių metų pabaigoje mes turėtume išvysti visas insignijas ir kas buvo dar toje radimvietėje (...) tikriausiai čia, Bažnytinio paveldo muziejuje“, – teigė R. Pauliukevičiūtė.

Jos nuomone, insignijos turėtų atsirasti Arkikatedros požemiuose esančiame karalių palaidojimo mauzoliejuje, kur šiuo metu ant valdovų sarkofagų yra šių relikvijų kopijos.

„Mano nuomone, tai yra neatsiejama karalių palaikų dalis. (...) Ten laikyti šiuos vertingus daiktus nėra labai lengva, reikia paruošti sąlygas, nes natūraliai tos sąlygos nėra labai geros“, – dėstė muziejaus direktorė.

Žinių apie Vytauto kapą nėra

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo Mykolo Juozapavičiaus teigimu, slėptuvė, kurioje rastos relikvijos, aptikta dar 1985 metaus.

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę keletą kartų mėginta atlikti įvairias paieškas, (...) didžiausias dėmesys visada buvo skiriamas Vytauto Didžiojo palaidojimo paieškoms, tačiau šios paieškos iki šiol nėra sėkmingos“, – sakė M. Juozapavičius.

Anot jo, pernai spalį nuspręsta pasitelkiant Valdovų rūmų muziejaus specialistus atlikti slaptavietės vietų žvalgymą endoskopine kamera.

„Tyrimo metu remtasi tarpukario ir dabartiniais požemių brėžiniais, taip pat įrašytu liudininko pasakojimu. Po kelių bandymų slaptavietė buvo aptikta, nuspręsta tą pačią dieną slaptavietėje esančias vertybes išimti, aprašyti, kataloguoti ir perkelti į saugią vietą“, – kalbėjo M. Juozapavičius.

Jo teigimu, tarp oficialių ankstesnių bandymų rasti insignijas reikia paminėti ir juodosios archeologijos istorijoje figūravusio Sauliaus Poderio privačią iniciatyvą.

Tačiau, anot M. Juozapavičiaus, arkivyskupija neturėjo informacijos, ar S. Poderis atrado relikvijas.

„Vilniaus arkivyskupija bendradarbiauja su valstybės institucijomis vykdant šį projektą, tačiau su pavieniais asmenimis, kurie turi abejotiną reputaciją ir buvo minėti baudžiamosiose bylose dėl juodosios archeologijos, nebendradarbiauja“, – pabrėžė arkivyskupijos atstovas.

„Mes nežinome, ką atrado S. Poderis, jis nebuvo mums kažko pateikęs, (...) jokia informacija konkreti apie kažką surasto nepasiekė, (...) o tai, ką vykdė galimai S. Poderis, jis neturėjo nei valstybės, nei savininko sutikimo, kas pagal Civilinį kodeksą yra neteisėta veikla“, – teigė jis.

Valdovų rūmų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška teigė, kad tikėtasi, jog slaptavietėje gali būti didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo (apie 1350– 1430) palaikai.

„Buvo žinoma, kad šios vertybės paslėptos katedroje, Vytauto palaikų klausimas anksčiau dingsta iš istorinių šaltinių. Manyčiau, kad katedra tegu pasilieka tas paslaptis, laikykime, kad visa katedra yra  Vytauto kapo kenotafas“, – sakė G. Striška.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi portretas
ką ir kada atrado S. Poderis, kas gali normaliai paaiškinti? Taip sakant, be emocijų...

Anonimas

Anonimas portretas
Tai kas pavogė Vytauto palaikus - lietuviai ar lenkai ?

sk.

sk. portretas
Puiku, kad Kaune stovi paminklas Lietuvos ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Skaičiau, kad šis karalius ,kaip ir kiti LDK valdovai, siekė įtvirtinti lietuvių kalbą viešame gyvenime. Jis taip pat gerai mokėjo ir kalbėjo lietuviškai.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių